Visuomenës komunikavimo priemonës: tarp atstovavimo interesams ir tarnavimo.

Ieðkoti tiesos siekiant ja dalytis

Brangûs broliai ir seserys!

1. Artimiausios Pasaulinës visuomenës komunikavimo priemoniø dienos tema – „Visuomenës komunikavimo priemonës: tarp atstovavimo interesams ir tarnavimo. Ieðkoti tiesos siekiant ja dalytis“ – rodo, koks svarbus vaidmuo ðiems árankiams tenka þmoniø bei visuomenës gyvenime. Ið tiesø, nëra në vienos, ypaè turint prieð akis platø globalizacijos reiðkiná, þmogiðkosios patirties srities, kur komunikavimo priemonës nebûtø tapusios esminiu tarpasmeniniø santykiø bei socialiniø, ekonominiø, politiniø ir religiniø procesø elementu. Šiø metø þinioje Pasaulinës taikos dienos proga ðiuo atþvilgiu raðiau: „Dël turimø ugdomøjø galimybiø ypatinga atsakomybë skatinti pagarbà ðeimoms, atskleisti jø lûkesèius bei teises ir kelti aikðtën jø groþá pirmiausia tenka visuomenës komunikavimo priemonëms” (5).

2. Sparti technologinë plëtra ðioms priemonëms suteikë nepaprastø galimybiø, sykiu kelianèiø naujø bei nenumatytø klausimø ir problemø. Šios priemonës neginèytinai padeda cirkuliuoti naujienoms, paþinti faktus bei skleisti þinias, jos, pavyzdþiui, esmingai prisidëjo prie neraðtingumo paðalinimo bei socializacijos, taip pat prie demokratijos ir dialogo tarp tautø plëtros. Be jø indëlio tikrai bûtø sunku skatinti bei gerinti tautø tarpusavio supratimà, suteikti visuotinæ reikðmæ taikos dialogui, laiduoti þmonëms, kad jie bus aprûpinti pirmine informacija, sykiu garantuojant laisvus nuomoniø mainus pirmiausia solidarumo ir socialinio teisingumo idealø atþvilgiu. Taip! Apskritai komunikavimo priemonës ne tik yra árankiai idëjoms skleisti, bet ir gali bei turi padëti statydinti teisingesná ir solidaresná pasaulá. Taèiau, deja, joms kyla pavojus virsti sistemomis, siekianèiomis palenkti þmones tuo momentu vyraujanèiø interesø diktuojamiems poþiûriams. Taip atsitinka, kai komunikavimas naudojamas ideologiniais tikslais ar ákyria reklama stengiantis ápirðti vartojimo produktus. Tikrovës vaizdavimo dingstimi ið tikrøjø stengiamasi pateisinti ar primesti iðkreiptus asmeninio, ðeimyninio ar visuomeninio gyvenimo modelius. Stengiantis pakelti reitingus, vadinamàjá audience, nevengiama paþeisti taisykliø, griebtis vulgarybiø, smurto vaizdavimo. Galiausiai egzistuoja galimybë, kad per komunikavimo priemones bus pateikiami bei palaikomi plëtros modeliai, didinantys, uþuot maþinæ, atotrûká tarp turtingø ir neturtingø ðaliø.

3. Þmonija ðiandien stovi kryþkelëje. Ir komunikavimo priemoniø atþvilgiu galioja tai, kà enciklikoje Spe salvi paraðiau apie paþangos dviveidiðkumà: paþanga neabejotinai teikia naujø galimybiø gëriui, bet sykiu atveria iki tol nebûtas bedugnes galimybes blogiui (plg. 22). Todël bûtina klausti, ar protinga leisti komunikavimo priemonëms be jokios atrankos atstovauti interesams arba atiduoti jas á rankas þmonëms, kurie naudojasi jomis norëdami manipuliuoti sàþinëmis: ar, prieðingai, nederëtø laiduoti, kad jos ir toliau tarnautø þmonëms bei bendrajam gëriui ir skatintø þmogaus moralinio ugdymo, virtimo vidiniais þmonëmis paþangà (plg. ten pat)? Jø ypatingas poveikis þmoniø ir visuomenës gyvenimui yra plaèiai pripaþintas dalykas, taèiau ðiandien aikðtën keltina pervarta, netgi sakyèiau tikras ir savitas vaidmens pokytis, kurio jos ðiandien turëtø imtis. Komunikavimas ðiandien, regis, kartais vis aiðkiau turi pretenzijà tikrovæ ne tik pavaizduoti, bet ir dël jam bûdingos galios bei átaigumo nulemti. Pavyzdþiui, konstatuotina, jog komunikavimo priemonës kai kada naudojamos ne informacijai tinkamai pateikti, bet patiems ávykiams „kurti“. Toks jø paskirties pavojingas pokytis kelia susirûpinimà ganytojams. Bûtent dël to, jog èia kalbama apie tikrovæ, daranèià didelá poveiká visiems þmogaus gyvenimo matmenims (moraliniam, intelektiniam, religiniam, emociniam ir tarpusavio santykiø, kultûriniam), pabrëþtina, kad ne visa, kas techniniu poþiûriu galima, etiniu poþiûriu ágyvendintina. Todël komunikavimo priemoniø poveikis amþininkø gyvenimui neiðvengiamai kelia klausimø, laukianèiø sprendimø bei atsakymø, kuriø nebevalia atidëlioti.

4. Vaidmuo, visuomenëje tekæs visuomenës komunikavimo priemonëms, ðiandien laikytinas neatimamu kaip lemtingas treèiojo tûkstantmeèio iððûkis iðnyranèio antropologinio klausimo dëmeniu. Panaðiai kaip þmogaus gyvybës, santuokos ir ðeimos srityje, taip pat didþiøjø dabarties klausimø dël taikos, teisingumo ir kûrinijos iðsaugojimo akivaizdoje, visuomenës komunikavimo priemoniø srityje pavojus irgi gresia pamatiniams þmogaus ir jo tiesos matmenims. Etines ðaknis praradæs bei ið visuomenës kontrolës iðtrûkæs komunikavimas galiausiai nebeatsiþvelgia á þmogaus centrinæ vietà bei nepaþeistinà kilnumà, keldamas grësmæ daryti neigiamà poveiká jo sàþinei ir apsisprendimams bei galiausiai sàlygoti þmogaus laisvæ ir paèià gyvybæ. Štai kodël bûtina, kad visuomenës komunikavimo priemonës aistringai gintø þmogø kaip asmená ir be iðlygø gerbtø jo kilnumà. Kai kas mano, kad ðioje srityje „infoetika“ ðiandien bûtina lygiai taip pat kaip ir bioetika medicinos ir su gyvybe susijusiø moksliniø tyrimø srityje.

5. Privalu dëti pastangas, kad komunikavimo priemonës netaptø ekonominio materializmo ir etinio reliatyvizmo, tikros mûsø laikø rykðtës, garsiakalbiu. Komunikavimo priemonës gali ir turi padëti supaþindinti su tiesa apie þmogø bei ginti ðià tiesà nuo linkstanèiø jà neigti ar griauti. Galima netgi sakyti, kad tiesos apie þmogø ieðkojimas ir jos perteikimas yra iðkiliausias visuomenës komunikavimo paðaukimas. Taikyti, tokio tikslo siekiant, visas komunikavimo priemonëms prieinamas vis geresnes bei subtilesnes kalbësenas yra uþdeganti uþduotis, patikëta pirmiausia ðios srities atsakingiesiems bei operatoriams. Taèiau ði uþduotis tam tikru bûdu yra mûsø visø, nes globalizacijos amþiuje visi esame visuomenës komunikavimo vartotojai bei operatoriai. Naujosios komunikavimo priemonës, ypaè telefonas ir internetas, ima keisti paèias komunikavimo formas; galbût tai gera proga jas pertvarkyti, stengiantis, pasak mano garbingojo pirmtako Jono Pauliaus II, geriau iðryðkinti esminius ir bûtinus tiesos apie þmogø bruoþus (plg. Apaðtaliðkasis laiðkas Sparti plëtra, 10).

6. Þmogus jauèia tiesos troðkulá, jis ieðko tiesos; ðitai rodo dëmesys ir sëkmë, lydintys spaudinius, programas ar fiction filmus, kuriuose pripaþástama ir gerai pavaizduojama tiesa, groþis ir þmogaus didybë, áskaitant jo religiná matmená. Jëzus yra pasakæs: „Jûs paþinsite tiesà, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32). Tiesa, padaranti mus laisvus, yra Kristus, nes tik jis gali visiðkai numalðinti þmogaus ðirdies jauèiamà gyvenimo bei meilës troðkulá. Kas Kristø sutinka ir jo þinia uþsidega, tas pajunta nesulaikomà troðkimà ðia tiesa pasidalyti su kitais. Šventasis Jonas raðo: „Kas buvo nuo pradþios, kà girdëjome ir savo akimis regëjome, kà patyrëme ir mûsø rankos lietë, tai skelbiame apie gyvenimo Þodá. <...> skelbiame ir jums, kad ir jûs turëtumëte bendravimà su mumis. O mûsø bendravimas yra su Tëvu ir jo Sûnumi Jëzumi Kristumi. Ir tai mes raðome, kad mûsø dþiaugsmas bûtø tobulas“ (1 Jn 1, 1–4).

Šaukimës Šventosios Dvasios, kad mums netrûktø dràsiø komunikuotojø ir autentiðkø tiesos liudytojø, kurie, likdami iðtikimi Kristaus uþduoèiai ir degdami tikëjimo þinia, „moka tapti ðiandieniø kultûriniø poreikiø aiðkintojais ir stengiasi iðgyventi ðià epochà ne kaip susvetimëjimo ir sumaiðties laikà, bet kaip brangø tiesos ieðkojimo ir bendrystës tarp þmoniø bei tarp tautø plëtojimo metà“ (Jonas Paulius II. Kreipimasis á konferencijos Parabole mediatiche dalyvius 2002 m. lapkrièio 9 d.).

To linkëdamas visiems nuoðirdþiai teikiu savo palaiminimà.

Vatikanas, 2008 m. sausio 24., Šv. Pranciðkaus Salieèio ðventë

BENEDICTUS PP. XVI

_________________________________
Vertë „Baþnyèios þinios“