Popieþiaus Benedikto XVI þinia jaunuoliams XXI Pasaulinës jaunimo dienos (2006 m. balandþio 9 d.) proga
 
 „Tavo þodis – þibintas mano þingsniams ir ðviesa mano takui“ (Ps 119, 105)


Brangûs jaunuoliai!

Su dþiaugsmu kreipiuosi á jus, besirengianèius XXI Pasaulinei jaunimo dienai, prisimindamas praturtinusià patirtá, iðgyventà praëjusiø metø rugpjûèio mënesá Vokietijoje. Šiø metø Diena bus ðvenèiama ávairiose vietinëse Baþnyèiose ir taps gera proga atgaivinti Kelne áþiebtà entuziazmo liepsnà, kurià daugelis ið jûsø parneðëte á savo ðeimas, parapijas, organizacijas ir sàjûdþius. Tai bus tinkamas metas átraukti savo draugus á dvasinæ naujosios kartos kelionæ pas Kristø.

Tema, kurià jums siûlau apmàstyti, yra 119 psalmës eilutë: „Tavo þodis – þibintas ir ðviesa mano takui“ (105 eil.). Mûsø mylimas Jonas Pauliaus II taip yra pakomentavæs ðiuos psalmës þodþius: „Meldþiantysis ðlovina Dievo ástatymà, kurá laiko þibintu savo daþnai tamsiam gyvenimo keliui“ (Insegnementi di Giovanni Paolo II, XXIV/2, 2001, p. 715). Dievas apsireiðkia istorijoje, jis kalba þmonëms, o jo þodis kupinas kuriamosios galios. Ið tiesø, hebrajiðka sàvoka „dabar“, paprastai verèiama kaip „þodis“, reiðkia ir þodá, ir aktà. Dievas sako, kà daro, ir daro, kà sako. Senajame Testamente jis skelbia Izraelio vaikams ateisiant Mesijà ir bûsiant ásteigtà „naujà“ sandorà; savo paþadus jis iðpildo kûnu tapusiame Þodyje. Tai aiðkiai aikðtën iðkeliama Katalikø Baþnyèios katekizme: „Kristus, þmogumi tapæs Dievo Sûnus, yra vienatinis, tobulas ir nepranokstamas Tëvo Þodis. Jame Jis pasakë viskà, ir kito þodþio nebus“ (65). Šventoji Dvasia, vadovavusi iðrinktajai tautai ákvëpdama Šventojo Raðto autorius, atveria tikinèiøjø ðirdis viso, kas jame paraðyta, supratimui. Ta pati Dvasia veikia Eucharistijos ðventime, kai kunigas, in persona Christi tardamas paðventimo þodþius, duonà ir vynà paverèia Kristaus Kûnu ir Krauju, kad jie taptø dvasiniu tikinèiøjø maistu. Kad savo þemiðkoje kelionëje pas Tëvà galëtume þengti á prieká, turime maitintis amþinojo gyvenimo þodþiu ir duona – vienas nuo kito neatskiriamais!

Apaðtalai girdëjo iðganymo þodá ir perdavë já kaip brangø perlà, saugiai laikomà Baþnyèios brangenybiø dëþelëje: be Baþnyèios ðis perlas gali bûti pamestas arba sudauþytas. Brangûs jaunuoliai, mylëkite Dievo þodá ir mylëkite Baþnyèià, kuri, iðmokydama jus branginti tai, kas turtinga, leis prisiartinti prie tokios didelës vertës lobio. Mylëkite ir sekite paskui Baþnyèià, gavusià ið savo Steigëjo uþduotá rodyti þmonëms kelià á tikràjà laimæ. Mûsø dienø pasaulyje, kur þmogus daþnai bûna pagautas màstymo sroviø, kurios, laikydamos save „laisvomis“, stumia já á praþûtingas iðkrypusiø ideologijø klaidas ar iliuzijas, paþinti ir surasti tikràjà laimæ nëra lengva. Bûtina „iðlaisvinti laisvæ“ (plg. enciklika Veritatis splendor, 86), iðsklaidyti tamsà, kurioje þmonija vaikðèioja apgraibomis. Jëzus nurodë, kaip tai galima padaryti: „Jei laikysitës mano mokslo, jûs ið tikrøjø bûsite mano mokiniai; jûs paþinsite tiesà, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 31–32). Ásikûnijæs Þodis, Tiesos Þodis, daro mus laisvus ir kreipia mûsø laisvæ á gërá. Brangûs jaunuoliai, daþnai apmàstykite Dievo þodá ir leiskite Šventajai Dvasiai tapti jûsø mokytoja. Tada atrasite, kad Dievo mintys kitokios negu þmogaus. Tada kontempliuoti tikràjá Dievà ir skaityti istorijos ávykius imsite jo akimis, pajusite visà ið tiesos gimstantá dþiaugsmà. Gyvenimo kelyje, kuris nëra nei lengvas, nei be þabangø, susidursite su sunkumais bei kanèiomis ir kartais jausite pagundà kartu su psalmininku suðukti: „Esu sielvarto baisiai nukamuotas“ (Ps 119, 107). Nepamirðkite, kaip ir jis, pridurti: „Vieðpatie, atgaivink mane, kaip esi paþadëjæs. <...> Nors mano gyvastis nuolat pavojuje, tavo Ástatymo niekada neuþmirðtu“ (ten pat, 107. 109). Meilës sklidinas Dievo artumas per jo þodá yra þibintas, net sunkiausiais momentais iðsklaidantis baimës tamsà ir nuðvieèiantis kelià.

Laiðko þydams autorius raðë: „Dievo þodis yra gyvas, veiksmingas, aðtresnis uþ bet koká dviaðmená kalavijà. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atðakos, iki sànariø ir kaulø smegenø, ir teisia ðirdies sumanymus bei mintis“ (4, 12). Derëtø rimtai traktuoti raginimà laikyti Dievo þodá „ginklu“, bûtinu dvasinëje kovoje; jis yra veiksmingas bei duoda vaisiø, jei iðmokstame jo klausytis ir po to jam paklusti. Katalikø Baþnyèios katekizme aiðkinama: „Paklusti (ob –audire) laikantis tikëjimo reiðkia laisvai nusilenkti iðgirstam þodþiui, nes jo tiesà laiduoja Dievas, pati Tiesa“ (144). Tokio klausymosi, kuris yra klusnumas, pavyzdys yra Abraomas; Saliamonas irgi aistringai ieðkojo þodyje glûdinèios iðminties. Kai Dievas jam taria: „Praðyk, ko nori, kad tau duoèiau“, iðmintingasis karalius atsako: „Suteik savo tarnui imlià ðirdá“ (1 Kar 3, 5. 9). Norint turëti „imlià ðirdá“ bûtina mokyti ðirdá klausyti. To pasiekiama nepaliaujamai apmàstant Dievo þodá ir pasiliekant jame ásiðaknijusiam ásipareigojimu vis geriau já paþinti.

Brangûs jaunuoliai, raginu jus susipaþinti su Biblija, turëti jà po ranka, kad ji jums bûtø kaip kompasas, rodantis kokia kryptimi eiti. Skaitydami jà iðmoksite paþinti Kristø. Šventasis Jeronimas yra pastebëjæs: „Nepaþinti Raðtø reiðkia nepaþinti Kristaus“ (PL 24; plg. Dei Verbum, 25). Patikima priemonë Dievo þodþiui studijuoti bei jo skoniui pajusti yra lectio divina, tikra dvasinë kelionë etapais. Nuo lectio, kai skaitomas ir pakartotinai perskaitomas koks nors Šventojo Raðto tekstas suvokiant pagrindinius elementus, pereinama prie meditatio, kuri yra savotiðkas vidinio stabtelëjimo metas, kai siela atsigræþia á Dievà, stengdamasi suprasti tai, kà jo þodis ðiandien sako mûsø konkretaus gyvenimo atþvilgiu. Po to eina oratio, leidþianti mums tiesiogiai kalbëtis su Dievu, ir galiausiai contemplatio, padedanti mums iðlaikyti savo ðirdá imlià Kristaus buvimui èia ir dabar – Kristaus, kuris yra tarsi þiburys, ðvieèiantis „tamsioje vietoje, kol iðauð diena ir jûsø ðirdyse uþtekës auðrinë“ (2 Pt 1, 19). Þodþio skaitymas, studijavimas ir apmàstymas turëtø akinti laikytis gyvenimo, atitinkanèio Kristø ir jo mokymà.

Šventasis Jokûbas mus ragina: „Bûkite þodþio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinëjantys patys save. Jei kas tëra þodþio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panaðus á þmogø, kuris stebi savo gimtàjá veidà veidrodyje. Pasiþiûrëjo ir nuëjo, ir bematant uþmirð, koks buvo. Bet kas geriau ásiþiûri á tobulàjá laisvës ástatymà ir jo laikosi, kas tampa nebe uþuomarða klausytojas, o darbo vykdytojas, tas bus palaimintas uþ savo darbà“ (1, 22–25). Kas klausosi Dievo þodþio ir visada juo vadovaujasi, savo egzistencijà statydina ant tvirtø pamatø. „Kas klauso ðitø mano þodþiø ir juos vykdo, panaðus á iðmintingà þmogø, pasistaèiusá namà ant uolos“ (Mt 7, 24) – tas namas nesugrius pakilus audrai.

Statydinti savo gyvenimà ant Kristaus dþiugiai priimant jo þodá ir praktikoje taikant jo mokymà – ðtai, treèiojo tûkstantmeèio jaunuoliai, jûsø programa! Bûtina nauja karta apaðtalø, ásiðaknijusiø Kristaus þodyje, gebanèiø atsiliepti á mûsø laikø iððûkius ir pasirengusiø visur skleisti Evangelijà. To jûsø praðo Vieðpats, to imtis akina Baþnyèia, to ið jûsø – net pats to neþinodamas – laukia pasaulis! O kai Jëzus kvieèia, nebijokite jam atsakyti dosniai, ypaè jei jis siûlo jums sekti juo paðvæstajame arba kunigiðkajame gyvenime. Nebijokite; pasitikëkite juo ir nenusivilsite!

Brangûs bièiuliai, ðia XXI Pasauline jaunimo diena, kurià ðvæsime artimiausià balandþio 9-àjà, Verbø sekmadiená, pradedame dvasinæ kelionæ á pasauliná jaunimo susitikimà, ávyksiantá 2008 m. liepos mënesá Sidnëjuje. Šiam didþiam susibûrimui rengsimës drauge nuosekliais etapais apmàstydami temà Šventoji Dvasia ir misija. Šiais metais mûsø dëmesys kryps á Šventàjà Dvasià, tiesos Dvasià, kuri mums apreiðkia Kristø, kûnu tapusá Þodá, atverdama kiekvieno ðirdá iðganymo Þodþiui, vedanèiam á Tiesos pilnatvæ. Kitais, 2007, metais apmàstysime Jono evangelijos eilutæ: „Kaip að jus mylëjau, kad ir jûs taip mylëtumëte vienas kità“ (13, 34) bei stengsime giliau suvokti, kad Šventoji Dvasia yra meilës Dvasia, liejanti á mus dieviðkàjà gailestingàjà meilæ ir daranti mus jautrius mûsø broliø materialinëms bei dvasinëms reikmëms. Taip galiausiai pasieksime 2008 m. pasauliná susitikimà, kurio tema bus: „Kai ant jûsø nuþengs Šventoji Dvasia, jûs gausite jos galybës ir tapsite mano liudytojais“ (Apd 1, 8).

Brangûs jaunuoliai, nuo dabar, Dievo þodþio nuolatinio klausymosi aplinkoje, ðaukitës Šventosios Dvasios, galybës ir liudijimo Dvasios, kad ji padarytø jus gebanèius be baimës skelbti Evangelijà ligi þemës pakraðèiø. Tebûna Marija, kartu su apaðtalais aukðtutiniame kambaryje laukusi Sekminiø, jûsø motina ir vadovë. Tegu ji jus iðmoko ásileisti á save Dievo þodá, já branginti ir svarstyti savo ðirdyje (plg. Lk 1, 19) taip, kaip tà darë visà savo gyvenimà. Tepadràsina ji jus iðtarti „taip“ Vieðpaèiui gyvenant „tikëjimo klusnumu“. Tepadeda ji jums tvirtai laikytis tikëjimo, nuolatos puoselëti viltá, iðtvermingai vykdyti gailestingàjà meilæ, visuomet bûti nuolankiems Dievo þodþiui. Lydþiu jus savo malda ir ið visos ðirdies jus laiminu.

Vatikanas, 2006 m. vasario 22 d., Apaðtalo ðv. Petro Sosto ðventë


BENEDICTUS PP. XVI
 
 
   
Apie naujienø grupes 
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt