Saviþudybiø prevencijos srityje dirbantys psichologai su dideliu susirûpinimu stebi po keliø paaugliø saviþudybiø þiniasklaidoje ir visuomenëje kilusá aþiotaþà. Dël prevenciniu poþiûriu netinkamo ðiø ávykiø pateikimo krizë ir sumaiðtis jau seniai perþengë ðeimos ir mokyklø ribas. „Nesiliaujantis emocingas ávykiø apraðinëjimas, vieðas kaltøjø ieðkojimas, vaizdinëmis priemonëmis paremti detalûs saviþudybiø bûdø aptarimai, saviþudybës sukeltos mirties romantizavimas tokioje situacijoje yra labai pavojingi, nes itin padidina saviþudybiø epidemijos tikimybæ“ – teigia psichologë, Kauno Medicinos universiteto docentë Nida Þemaitienë.

Jai antrina Vilniaus universiteto profesorë Danutë Gailienë: „Moksliniai tyrimai pateikia neginèijamø árodymø, kad vaikai ir paaugliai tokioje situacijoje tampa itin paþeidþiami. Labai padidëja tikimybë, kad jie pakartos apraðinëjamus saviþudiðkus poelgius“. Specialistai su nerimu konstatuoja, kad jei ir toliau taip elgsimës, naujø saviþudybiø pavojus toliau didës. Anot jø bûtina nedelsiant imtis visø reikiamø priemoniø, kad bûtø sumaþintas „uþsikrëtimo“ saviþudybës idëja pavojus.

Lietuvos telefoniniø psichologinës pagalbos tarnybø asociacijos prezidento ir „Jaunimo linijos“ vadovo dr. Pauliaus Skruibio nuomone taip pat nekonstruktyvu ir netgi þalinga visas paaugliø saviþudybiø prieþastis suvesti vien á Emo judëjimà. „Pavojingas ne Emo judëjimas ar stilius, pavojinga yra nuostata, jog þaloti save yra normalu ar netgi madinga“ – teigia jis. Psichologas paþymi, kad moksliniai tyrimai rodo, jog tokia nuostata vis labiau ásigali tarp Lietuvos paaugliø. Šis procesas trunka jau daugiau kaip 10 metø ir turi maþai kà bendro su Emo judëjimu.

Psichologai kvieèia visus, þiniasklaidoje nuðvieèianèius saviþudybiø atvejus elgtis atsakingai, tartis su specialistais ir vadovautis pagrindiniais saviþudybës sukeltø kriziø valdymo principais:

• Lakoniðkai konstatuoti ávykusá faktà.
• Vengti emocinio sureikðminimo, romantizavimo, ðlovinimo.
• Detaliai neapraðinëti saviþudybës bûdo ir priemoniø.
• Nevaizduoti saviþudybës vienpusiðkai, pvz., kaip neiðvengiamos iðeities kokioje nors situacijoje.
• Pageidautina, kad straipsniuose apie saviþudybæ ðalia ávykio apraðymo bûtø stengiamasi nurodyti ir galimas alternatyvas – kur toks þmogus bûtø galëjæs rasti pagalbos, kaip atpaþinti gresianèios saviþudybës pavojø ir kà tada daryti, kur kreiptis skubios pagalbos jei gresia saviþudybë.

EMOCINË PARAMA VAIKAMS IR JAUNIMUI:

• „Vaikø linija“
  Nemokamas telefonas: 8 800 11111
  Parama internetu: www.vaikulinija.lt
  Emocinæ paramà teikia savanoriai.
  
• „Jaunimo linija“
  Nemokamas telefonas: 8 800 28888
  Parama internetu: www.jppc.lt/draugas
  Emocinæ paramà teikia savanoriai.

DAUGIAU INFORMACIJOS:

doc. Nida Þemaitienë, tel. 8 686 45734
Kauno medicinos universitetas

prof. Danutë Gailienë, tel. 8 685 20004
Vilniaus universitetas

dr. Paulius Skruibis, tel. 8 686 36979
Lietuvos telefoniniø psichologinës pagalbos tarnybø asociacija