MEKSIKO MIESTAS, 2006 m. geguþës 8 d., pirmadienis (ZENIT.org-El Observador).

Kadangi netrukus pasirodys Dan Brown knygos „Da Vinèio kodas“ kinematografinë versija, Meksikos Vyskupø Konferencija paskelbë dokumentà, kuriame analizuoja galimas ðio ávykio pasekmes tikintiesiems.

Èia kalbama apie pasauliná bestselerá, kurá didþiuosiuose ekranuose galës pamatyti iki 800 milijonø þmoniø. Meksikos katalikø Baþnyèia kreipësi á savo ðalies ir viso pasaulio katalikus visø pirma tam, kad jie pasinaudotø ðiuo momentu ir pasiruoðtø kalbëti apie Kristø ið tiesos pozicijø.

BAÞNYÈIA IR „DA VINÈIO KODAS“

■ Nuo Dan Brown romano „Da Vinèio kodas“ pasirodymo 2003 metø pavasará jau parduota daugiau kaip 40 milijonø ðios knygos egzemplioriø. Romanà galima laikyti „deðimtmeèio bestseleriu“.

■ Pagal ðá romanà sukurtas filmas bus pristatytas Kanø festivalyje geguþës 17 d., o pirmà kartà bus parodytas vienu metu viso pasaulio kino ekranuose penktadiená, geguþës 19 d.

■ Remiantis „Newsweek“, ðis Holivudo superkûrinys, kurá reþisavo Ron Howard, o vaidina garsiausi aktoriai (Tom Hanks, Jean Reno, Audrey Tautou, Alfred Molina, Ian McKellen, etc.), bus garsiausias 2006 metø ávykis. Numatoma, kad filmà pamatys 800 milijonai þmoniø.

“Da Vinèio kodo“ turinys:

■ Jëzus buvo vedæs Marijà Magdalenà ir turëjo keletà vaikø. Jo palikuonys yra tikrasis Šventasis Gralis (sanguis regalis [karaliðkasis kraujas] = sang reale = Santo Graal).

■ Kristus patikëjo Baþnyèià Marijai Magdalenai, bet apaðtalai taip apraizgë jà intrigomis, kad ji buvo priversta bëgti á Prancûzijà. Nuo tada slaptasis „Siono prioratas“ saugo Kristaus palikuonis nuo Katalikø Baþnyèios puolimø ir perduoda jø paslaptis slaptais kodais. Pavyzdþiui, Leonardo Da Vinèio „Paskutinëje vakarienëje“ ðalia Kristaus yra ne apaðtalo Jono, bet Marijos Magdalenos figûra.

■ Romanas prasideda taip: viena kardinolø komisija daro spaudimà Opus Dei prelatui, kad vienas jø nariø, ið profesijos þudikas, nuþudytø paskutinius gyvus Kristaus palikuonis.


Pagrindinës „Da Vinèio kodo“ idëjos:

■ Jëzus negalvojo, kad jis yra Dievas, net ir jo mokiniai nelaikë jo dieviðku. Tikëjimà Jëzaus Kristaus dieviðkumu prievarta primetë imperatorius Konstantinas Nikëjos Susirinkime 325 metais.

■ Jëzus ir Marija Magdalena atstovavo vyriðko ir moteriðko prado dvilypumà (kaip Marsas ir Atënë, Izidë ir Oziris); pirmieji Jëzaus sekëjai garbino „ðventàjá moteriðkumà“, bet vëliau tai buvo uþdrausta, ir Baþnyèia tapo mizoginiðka [neapkenèianti moterø].

■ Baþnyèia yra paremta dideliu melu: Kristus buvo eilinis, normalus þmogus. Kad nulëptø tiesà, Baþnyèia sunaikino dokumentus, nuþudë milijonus raganø ir eretikø, pakeitë Šventàjá Raðtà.

Šis romanas iððaukia dvi problemas:

■ Tai vaizduotës kûrinys, kuriame visi Baþnyèios atstovai parodomi kaip pasibjaurëtini asmenys.

■ Knygos áþangoje autorius tvirtina: „Visi meno kûriniø, architektûros, dokumentø, slaptø ritualø apraðymai ðiame romane atspindi tikrovæ.“ Taèiau veikale yra nesuskaièiuojama daugybë klaidø meno, istorijos, religijos ir kultûros srityse.

Filmas dar labiau apsunkins padëtá:

■ Kadangi ði klastinga apgaulë pasieks be galo daug þmoniø (800 milijonø ir daugiau, jeigu laimëtø Oskaro premijas).

■ Kadangi vaizdai yra galingesni uþ þodþius, be to, palieka gilesnius pëdsakus.

■ Kadangi filmas pasieks mases, taigi ir tuos, kurie turi maþai þiniø bei sugebëjimo kritiðkai atskirti fikcijà nuo tikrovës.

■ Kadangi Baþnyèios prieðai pasinaudos proga mesti Baþnyèiai kaltinimus ir jà pulti net ir tomis temomis, kuriø knyga visiðkai nelieèia.


KÀ GALIMA DARYTI ŠIOJE SITUACIJOJE?

Pasinaudoti proga kalbëti apie Jëzø Kristø ir Baþnyèià:

■ Daugybë sàmoningø ir praktikuojanèiø katalikø jausis áþeisti: reikia þinoti, kaip nukreipti jø reakcijà ramiai konstruktyviai veiklai.

■ Dar didesniam skaièiui katalikø kils abejonës, ar tai, kà sako knyga, yra tiesa, ar ne: reikia suintensyvinti katechezæ, ypatingai palieèiant kai kurias temas.

■ Daug kitø, iki ðiol indiferentiðkø, þmoniø pajus smalsumà suþinoti daugiau apie tikëjimà: reikës bûti pasiruoðusiems patrauklia evangelizacija atsiliepti á jø susidomëjimà.

■ Tai gali bûti gera proga bendradarbiauti su kitais tikinèiaisiais: su staèiatikiais ir protestantais, nes tiek knyga, tiek filmas þeidþia visus krikðèionis; su þydais ir musulmonais, nes tai dar vienas netolerancijos tiems, kurie turi religinæ pasaulëþiûrà, atvejis; ir taip pat su netikinèiais intelektualais, kurie jauèiasi áþeisti nesuskaitomos daugybës klaidø istorijos, meno, kultûros ir kitose srityse, tyèia daromø tam, kad bûtø uþdirbta kuo daugiau pinigø.

■ Galima tuo pasinaudoti, paskatinant tam tikrà padëtá uþimanèius katalikus (intelektualus, þurnalistus, verslininkus ir pan.) sukrusti ir atsakingiau iðgyventi savo tikëjimà.

Parengë Ses. Asta Venskauskaitë ACJ