Popieþius BENEDIKTAS XVI. Þinia 2011 m. Pasaulinës ligoniø dienos proga (2011 02 11)
 
 

Benediktas XVI

Þinia 2011 m. Pasaulinës ligoniø dienos proga

„Jûs esate pagydyti jo þaizdomis“ (1 Pt 2, 24)


Brangûs broliai ir seserys!

Lurdo Švè. Mergelës Marijos minëjimo dienà, ðvenèiamà vasario 11-àjà, Baþnyèia kasmet siûlo minëti Pasaulinæ ligoniø dienà. Dievo tarnui Jonui Pauliui II panorëjus, tai tapo tinkama proga apmàstyti kanèios slëpiná ir pirmiausia mûsø bendruomenes ir pilietinæ visuomenæ padaryti jautresnes sergantiems broliams ir seserims. Jei kiekvienas þmogus yra mûsø brolis, juo labiau mûsø dëmesio centre turi atsidurti silpnasis, kenèiantysis ir tas, kuriam reikia slaugos, idant në vienas nesijaustø uþmirðtas ar nustumtas á paribá, nes „þmogiðkumo matà esmingai lemia jo santykis su kanèia ir kenèianèiuoju. Tai galioja ir individui, ir visuomenei. Visuomenë, negalinti priimti kenèianèiøjø ir padëti jiems dalydamasi uþuojauta, yra þiauri ir neþmoniðka visuomenë“ (Enciklika Spe salvi, 38). Iniciatyvos ir renginiai paskirose vyskupijose ðios Pasaulinës dienos proga tepaskatina vis veiksmingiau rûpintis kenèianèiaisiais turint prieð akis iðkilmingà ðventimà, 2013 m. vyksiantá Vokietijoje, Marijos ðventovëje Altetinge.

1. Mano ðirdyje vis dar gyva ta akimirka, kai per pastoraciná apsilankymà Turine galëjau pamàstyti ir melstis akivaizdoje Šventosios drobulës, to kenèianèio veido, kvieèianèio mus apmàstyti Tà, kuris prisiëmë visø vietoviø ir laikø þmoniø kanèias, taip pat mûsø kanèias, sunkumus, nuodëmes. Kiek daug tikinèiøjø istorijos tëkmëje stovëjo prieðais ðià drobulæ, á kurià kadaise buvo ásuktas nukryþiuoto þmogaus kûnas ir kuri visiðkai atitinka tai, kas evangelijose praneðama apie Jëzaus kanèià ir mirtá! Jà kontempliuoti reiðkia kviesti apmàstyti ðv. Petro þodþius: „Jûs esate pagydyti jo þaizdomis“ (1 Pt 2, 24). Dievo Sûnus kentëjo, numirë, bet prisikëlë ir kaip tik todël tos þaizdos tampa mûsø atpirkimo, atleidimo mums ir mûsø susitaikinimo su Tëvu þenklais ir lygia greta mokiniø ir mûsø tikëjimo matu: kaskart, kai Vieðpats kalba apie savo kanèià ir mirtá, mokiniai to nesupranta, atmeta, tam prieðinasi. Jiems, kaip ir mums, kanèia visada lieka sunkiai priimamu ir pakeliamu slëpiniu. Abu mokiniai ið Emauso keliauja liûdni dël to, kas tomis dienomis nutiko Jeruzalëje, ir, tik Prisikëlusiajam kartu su jais paëjëjus, jie atsiveria naujam þvilgsniui (plg. Lk 24, 13–31). Ir apaðtalui Tomui sunku patikëti atperkamosios kanèios keliu: „Jeigu að nepamatysiu jo rankose viniø dûrio ir neáleisiu pirðto á viniø vietà, ir jeigu ranka nepaliesiu jo ðono – netikësiu“ (Jn 20, 25). Taèiau prieðais Kristø, rodantá savo þaizdas, jo atsakymas virsta jaudinanèiu tikëjimo liudijimu: „Mano Vieðpats ir mano Dievas!“ (Jn 20, 28). Tai, kas ið pradþiø kaip Jëzaus tariamo þlugimo þenklas atrodë neáveikiama kliûtis, susitikus su Prisikëlusiuoju virsta pergalingos meilës árodymu: „Tik tas Dievas, kuris myli iki galo ir kuris prisiima mûsø þaizdas ir mûsø skausmà, ypaè nekaltà kentëjimà, yra vertas tikëjimo“ (Þinia Urbi et orbi, 2007 m. Velykos).

2. Brangûs ligoniai ir kenèiantieji, kaip tik per Kristaus þaizdas galime kupini vilties þvelgti á visà þmonijà kamuojantá blogá. Prisikeldamas Vieðpats kanèios ir blogio ið pasaulio nepaðalino, taèiau pakirto to ðaknis. Didþiulei blogio galybei jis prieðprieðino savo meilës visagalybæ. Jis mums parodë, kad kelias á taikà ir dþiaugsmà yra meilë. „Kaip að jus mylëjau, kad ir jûs taip mylëtumëte vienas kità“ (Jn 13, 34). Kristus, mirties nugalëtojas, gyvena tarp mûsø. Kartu su ðv. Tomu tardami: „Mano Vieðpats ir mano Dievas!“, savo Mokytoju sekame pasirengimu atiduoti gyvybæ uþ savo brolius (plg. 1 Jn 3, 16), tapdami skausmo nebijanèio dþiaugsmo ðaukliais – prisikëlimo dþiaugsmo ðaukliais.

Šv. Bernardas tvirtina: „Dievas negali kentëti, bet jis gali kentëti drauge.“ Dievas, áasmeninta Tiesa ir Meilë, panoro kentëti uþ mus ir su mumis, tapo þmogumi, kad galëtø kentëti drauge su þmogumi, visiðkai realiai kûnu ir krauju. Nuo tada á visà þmogiðkàjà kanèià áþengë su mumis kenèiantysis ir kanèià drauge neðantysis; nuo tada kiekvienoje kanèioje glûdi con-solatio, drauge kenèianèios Dievo meilës paguoda, ir todël yra patekëjusi vilties þvaigþdë (plg. Spe salvi, 39).

Jums, brangûs broliai ir seserys, ðià þinià kartoju tam, kad savo kanèia, gyvenimu ir tikëjimu bûtumëte jos liudytojai.

3. Þvelgdamas á susitikimà Madride rugpjûtá 2011 m. Pasaulinës jaunimo dienos proga, norëèiau keletà ypatingø minèiø skirti jaunuoliams, pirmiausia tiems, kurie serga. Jëzaus kanèia, kryþius neretai baugina, nes atrodo neigia gyvenimà. Ið tiesø yra prieðingai! Kryþius yra Dievo „taip“ þmogui, aukðèiausia jo meilës iðraiðka ir versmë, ið kurios trykðta amþinasis gyvenimas. Tik Jëzus gali iðlaisvinti pasaulá ið blogio ir leisti augti mûsø visø trokðtamai teisingumo, taikos ir meilës Karalystei (plg. Þinia 2011 m. Pasaulinës jaunimo dienos proga, 3). Brangûs jaunuoliai, iðmokite „pamatyti“ Jëzø, „susitikti“ su Jëzumi Eucharistijoje, kur jis tikrai yra èia ir dabar, kad taptø mums kelionës maistu, taip pat atpaþinkite Jëzø ir tarnaukite jam, esanèiam vargðuose, ligoniuose, sunkumø kamuojamuose ir pagalbos praðanèiuose broliuose (plg. ten pat, 4). Visus jaunuolius, serganèius ir sveikus, ið naujo raginu statyti meilës ir solidarumo tiltus, kad niekas nesijaustø vieniðas, bet visi jaustøsi arti Dievo ir didelës jo vaikø ðeimos nariais (plg. Bendroji audiencija, 2006 11 15).

4. Kontempliuojant Jëzaus þaizdas, mûsø þvilgsnis nukrypsta á jo Švenèiausiàjà Širdá, kurioje aukðèiausiu laipsniu pasirodo Dievo meilë. Švenèiausioji Širdis yra nukryþiuotas Kristus, ið kurio ietimi perdurto ðono iðtekëjo kraujo ir vandens (plg. Jn 19, 34), Baþnyèios sakramentø simboliai, kad visi, atvertos Širdies kvietimà iðgirdæ, su dþiaugsmu galëtø nuolat semtis maloniø ið to iðganymo ðaltinio (plg. Romos miðiolas, Švenèiausiosios Jëzaus Širdies iðkilmës dëkojimo giesmë). Ypaè jûs, mieli ligoniai, pajuskite ðios meilës sklidinos Širdies artumà ir kupini tikëjimo bei dþiaugsmo semkite ið to ðaltinio melsdamiesi: „Vandenie ið Kristaus ðono, nuplauk mane! Kristaus kanèia, pastiprink mane! O gerasis Jëzau, iðklausyk mane! Savo þaizdose paslëpk mane!“ (Šv. Ignaco Lojolos malda).

5. Baigdamas savo þinià artimiausios Pasaulinës ligoniø dienos proga, norëèiau iðreikðti savo meilæ visiems ir kiekvienam, dalydamasis su jumis kanèiomis ir viltimis, kurias kasdien iðgyvenate vienybëje su nukryþiuotu ir prisikëlusiu Kristumi, kad jis dovanotø jûsø ðirdþiai ramybæ ir jà pagydytø. Šalia jûsø tebudi Mergelë Marija, kurios pasitikëdami ðaukiamës kaip Ligoniø Sveikatos ir Kenèianèiøjø Guodëjos. Kryþiaus papëdëje iðsipildë Simeono pranaðystë: jos motiniðkà ðirdá pervërë kalavijas (plg. Lk 2, 35). Skausmo, kuriuo dalyvauja savo Sûnaus skausme, bedugnëje Marija ágalinama priimti naujà misijà – tapti Kristaus Motina jo nariuose. Kryþiaus valandà Jëzus rodo á kiekvienà ið savo mokiniø ir jai pasako: „Štai tavo sûnus“ (plg. Jn 19, 26–27). Motiniðka atjauta Sûnui tampa motiniðka atjauta kiekvienam ið mûsø kasdieniame gyvenime (plg. Pamokslas Lurde, 2008 09 15).

Brangûs broliai ir seserys, ðià Pasaulinæ ligoniø dienà raginu ir valdþios institucijas vis daugiau dëmesio skirti sveikatos apsaugos struktûroms, padedanèioms ir palaikanèioms kenèianèiuosius, pirmiausia neturtingiausius ir labiausiai stokojanèius, ir, mintimis atsigræþdamas á visas vyskupijas, nuoðirdþiai sveikinu vyskupus, kunigus, paðvæstuosius asmenis ir seminaristus, sveikatos apsaugos darbuotojus, savanorius ir visus, kurie su meile atsideda gydyti ir lengvinti kiekvieno serganèio brolio ir kiekvienos serganèios sesers þaizdas ligoninëse, slaugos namuose, ðeimose: mokëkite ligonio veide visada áþvelgti veidø Veidà, Kristaus veidà.

Patikindamas, jog tikrai visus prisiminsiu savo maldose, kiekvienam teikiu ypatingà apaðtaliðkàjá palaiminimà.

Vatikanas, 2010 m. lapkrièio 21 d.,
Kristaus Karaliaus sekmadienis

BENEDICTUS PP. XVI

_______________________________
„Baþnyèios þinios“ 2011 m. Nr. 2

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt