Naujojo numerio autoriai drauge su savo Skaitytojais nori iðeiti á gavënios kelionæ pasvarstydami, ar visa, ko gyvenime trokðtame, yra verta ðio gyvenimo (o juo labiau – anapusinio).

Kovo „Artumoje“ Skaitytojai ras pavyzdþiø, koks dosnus ir apstus tikrumo tampa gyvenimas, kai jis nëra „pilnas savæs“, daiktø ar turëjimo. Ta proga pasakojama ir apie Jadvygà Bieliauskienæ, savo motiniðkumu apglëbusià tëvynës reikalus, ir apie ðventøjø Marijos bei Aloyzo Kuatrokiø ðeimà ið XX a. Italijos – pirmà istorijoje sutuoktiniø porà, sykiu paskelbtà palaimintaisiais. Þurnalo autoriai dalijasi ir apie savo gyvenime, pasak t. Antano Saulaièio SJ, paþintus Evangelijos þmones. Vienas jø – á graþià amþiaus sukaktá artëjantis t. Vaclovas Aliulis MIC – jo gyvenimo ðviesai, atrodytø, nieko nei pridëtum, nei atimtum, ir vis dëlto... O pokalbis su fotomenininku Romualdu Rakausku, be kita ko, atkreipia dëmesá á menininko ðeimà – kodël ji yra tapusi vienas kitam „ramybës apsauga“.

Bet „Artumos“ prakalbinti vaikai sako pastebintys aplink save daug þmoniø, kuriems visko „vis dar negana“... Ar tai – ir apie mus? Galbût kiekvienam pravartu iðmanyti godumo psichologijos prieþastis ir pagalbà, kaip po þingsnelá atrasti gyvenime daugiau, nei tariamas kaupimo dþiaugsmas. Ir – suprasti, kad godumas yra tarsi „daugiarankë indø dievybë“, nes ði yda sukelia labai daug kitokio blogio.

Kova su godumu ir egoizmu prasideda jau kûdikystëje, kaip matyti ið þurnale spausdinamo patyrusio vaikø pediatro P. Lemoine knygos tæsinio. Su tuo, deja, tenka grumtis visà gyvenimà. Naujajame numeryje – jaunø þmoniø kvietimas laimëti ðià kovà stengiantis bûti dosniems – laiko, dovanø, saugumo ir rûpinantis iðsiugdyti nuo to neatskiriamà tikrà vyriðkumà.
Kovo „Artuma“ siûlo gyventi ne tik dosniau, bet ir turiningiau – dalyvauti bûsimose ðeimø konferencijose Vilniuje ir Klaipëdoje, Jono Pauliaus II, Dievo gailestingumo apaðtalo, konkurse. Maþa to – kvieèia gyventi ir aktyviau, pavyzdþiui, atnaujintai vietos savivaldai ið arti parodant, kokiais lûkesèiais ir poreikiais gyvena ðiandienës ðeimos.

Taigi gavënios kelionæ raginama keliauti pagal kovo liturgijos apþvalgoje aptariamà „apstaus gyvenimo planà.“ Be to, ir lydimiems popieþiaus þinios ðiø metø gavëniai: þurnale spausdinamoje iðtraukoje Benediktas XVI atkreipia dëmesá á pavojingà pagundà turëti – kelianèià grësmæ paties Dievo vietai mûsø gyvenime. „Kur tavo lobis, ten ir tavo ðirdis“ – primena Šventasis Raðtas, o jo komentarai þurnale sugràþina prie biblinës iðminties – „besirenkantys Mamonà apsigauna“. Šià iðmintá atidþiau ásiskaitæ atrastume net ir „skiepus nuo gobðumo“, t. y. – saikingumo visa kame áprotá.

Palaiminto dosnumo ir apstumo visiems, atsiverèiantiems (Dievop;) ir kovo „Artumà“!

Dalë Gudþinskienë