BENEDIKTAS XVI

Þinia Pasaulinës maldos uþ dvasinius paðaukimus dienos proga

2011 m. geguþës 15-oji,
ketvirtasis Velykø sekmadienis

Tema: „Skatinti paðaukimus vietinëje Baþnyèioje“

Brangûs broliai ir seserys!

48-oji Pasaulinë maldos uþ dvasinius paðaukimus diena, kuri bus ðvenèiama 2011 m. geguþës 15-àjà, ketvirtàjá Velykø sekmadiená, kvieèia mus apmàstyti temà „Skatinti paðaukimus vietinëje Baþnyèioje“. Prieð septyniasdeðimt metø garbingasis Pijus XII ásteigë Popieþiðkàjà kunigø paðaukimø bendrijà. Vëliau panaðias institucijas, akinami kunigø ir pasaulieèiø, daugelyje vyskupijø ásteigë vyskupai. Jie tai darë atsiliepdami á Gerojo Ganytojo kvietimà: „Matydamas minias, jis gailëjosi þmoniø, nes jie buvo suvargæ ir apleisti lyg avys be piemens. Tuomet jis tarë mokiniams: ‘Pjûtis didelë, o darbininkø maþa. Melskite pjûties ðeimininkà, kad atsiøstø darbininkø á savo pjûtá’“ (Mt 9, 36–38).

Menas skatinti paðaukimus ir jais rûpintis tvirtai remiasi Evangelijos tekstais, kuriuose Jëzus paðaukia mokinius já sekti ir, kupinas meilës bei atidos, juos ugdo. Ypatingà dëmesá turëtume skirti tam, kaip Jëzus paðaukë savo artimiausius bendradarbius skelbti Dievo karalystës (plg. Lk 10, 9). Pirmiausia akivaizdu, kad pirmutinis veiksmas buvo malda uþ juos: prieð juos paðaukdamas, Jëzus visà naktá praleido vienas melsdamasis ir ásiklausydamas á Tëvo valià (plg. Lk 6, 12), viduje neprisiriðdamas prie kasdieniø rûpesèiø. Mokiniø paðaukimas tiesiog gimsta ið Jëzaus artimo pokalbio su Tëvu. Paðaukimai á kunigystæ ir paðvæstàjá gyvenimà visø pirma yra nuolatinio ryðio su gyvuoju Dievu ir iðtvermingos maldos – á „pjûties ðeimininkà“ keliamos parapijø bendruomenëse, krikðèioniðkose ðeimose ir paðaukimø grupëse – vaisius.

Savo vieðosios veiklos pradþioje Vieðpats paðaukë keletà þvejø, besidarbavusiø Galilëjos eþero pakrantëje: „Eikite paskui mane! Að padarysiu jus þmoniø þvejais“ (Mt 4, 19). Jis paliudijo save kaip atsiøstà Mesijà gausiais „þenklais“, rodanèiais jo meilæ þmonëms ir Tëvo gailestingumo dovanà; þodþiais ir gyvenimu mokë juos bûti pasirengusius tæsti jo iðganomàjá darbà, galiausiai, „þinodamas, jog atëjo valanda jam ið ðio pasaulio keliauti pas Tëvà“ (Jn 13, 1), patikëjo jiems savo mirties ir prisikëlimo atminimà, ir, prieð pakildamas á dangø, pasiuntë juos á visà pasaulá liepdamas: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visø tautø þmones“ (Mt 28, 19).

Jëzaus pasiûlymas tiems, kuriems jis sako: „Eikite paskui mane!“, yra reiklus ir uþdegantis: jis kvieèia juos susidraugauti, ið arti iðgirsti jo balsà ir kartu su juo gyventi. Moko visà save paskirti Dievui ir jo Karalystei skleisti pagal Evangelijos principà: „Jei kvieèiø grûdas nekris á þemæ ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausiø vaisiø“ (Jn 12, 24). Jëzus kvieèia juos atverti savo valià, atsisakyti savojo savæs realizavimo ásivaizdavimo ir panirti á kità valià, Dievo valià, bei leistis bûti jo vedamiems, leidþia patirti broliðkumà, kuris kyla ið visiðko savæs atidavimo Dievui (plg. Mt 12, 49–50) ir yra skiriamasis Jëzaus bendruomenës bruoþas: „Ið to visi paþins, kad esate mano mokiniai, jei mylësite vieni kitus“ (Jn 13, 35).

Eiti paskui Kristø ir ðiandien yra reiklus dalykas. Tai reiðkia iðmokti nenukreipti þvilgsnio nuo Kristaus, labai gerai já paþinti, klausytis jo þodþio ir susitikti su juo sakramentuose; tai reiðkia mokytis savo valià lygiuoti á jo valià. Tai tikra ir autentiðka mokykla visiems, kurie, vadovaujami kompetentingos baþnytinës valdþios, rengiasi kunigiðkajai tarnybai ar paðvæstajam gyvenimui. Vieðpats visais gyvenimo tarpsniais nepaliaujamai kvieèia dalytis jo misija ir tarnauti Baþnyèiai áðventinamosios kunigystës ar paðvæstojo gyvenimo pavidalu. „Todël Baþnyèia turi saugoti, branginti ir mylëti tà dovanà. Ji atsakinga uþ kunigystës ðventimø gimimà ir brendimà“ (Jonas Paulius II. Posinodinis apaðtaliðkasis paraginimas Pastores dabo vobis, 41). Ypaè mûsø laikais, kai Dievo balsà, regis, stelbia „kiti balsai“ ir pasiûlymas eiti paskui já ir paskirti jam savo gyvenimà atrodo per sunkus, visos krikðèioniø bendruomenës, kiekvienas tikintysis turëtø sàmoningai imtis uþduoties skatinti paðaukimus. Tuos, kurie rodo nedviprasmiðkus paðaukimo á kunigystæ ar paðvæstàjá gyvenimà þenklus, svarbu padràsinti ir palaikyti, kad jie, tardami „taip“ Dievui ir Baþnyèiai, pajustø visos bendruomenës geranoriðkumà. Að pats dràsinu juos, kaip dràsinau ir apsisprendusiuosius stoti á seminarijà, kuriems raðiau: „Pasielgëte tinkamai. Juk þmonëms net pasaulio ir globalizacijos techninio ávaldymo epochoje reikës Dievo, parodþiusio save Jëzuje Kristuje ir subûrusio mus á pasaulinæ Baþnyèià, kad su juo ir per já iðmoktume deramai gyventi ir suvoktume bei veiksmingai ágyvendintume tikrojo þmogiðkumo kriterijus“ (Laiðkas seminaristams, 2010 10 18).

Kiekviena vietinë Baþnyèia turi darytis vis imlesnë ir dëmesingesnë paðaukimø pastoracijai, ávairiais lygmenimis, ðeimos, parapijos ir organizacijø, pirmiausia vaikus ir jaunuolius – kaip Jëzus mokinius – mokydama brandinti tikrà ir nuoðirdþià draugystæ su Vieðpaèiu, kuri puoselëtina asmenine ir liturgine malda; stengtis vaisingai ir dëmesingai ásiklausyti á Dievo þodá vis geriau paþástant Šventàjá Raðtà, suvokti, kad áþengimas Dievo valion asmens neþemina ir negriauna, bet kaip tik ágalima atrasti gilesnæ tiesà apie save patá ir jos laikytis, galiausiai dosniai ir broliðkai puoselëti santykius su kitais, nes tik atsivërimas Dievo meilei teikia tikràjá dþiaugsmà ir leidþia iki galo patenkinti tikruosius lûkesèius. „Skatinti paðaukimus vietinëje Baþnyèioje“ reiðkia turëti dràsos dëmesinga ir tinkama pastoracija nukreipti reikliu sekimo Kristumi keliu, kuris, bûdamas toks prasmingas, geba átraukti visà gyvenimà.

Ypaè kreipiuosi á jus, brangûs broliai vyskupai! Kad jûsø vykdoma iðganymo Kristuje uþduotis tæstøsi ir plëstøsi, svarbu kiek iðgalint puoselëti „kunigø ir vienuoliø paðaukimus, ypaè rûpinantis „paðaukimais misijø darbui“ (Dekretas Christus Dominus, 15). Vieðpaèiui reikia jûsø bendradarbiavimo, kad jo paðaukimas pasiektø tø, kuriuos jis iðsirinko, ðirdis. Rûpestingai atrinkite darbuotojus vyskupijø paðaukimø centrams, kurie yra vertinga paðaukimø pastoracijos ir jà palaikanèios bei jos veiksmingumà laiduojanèios maldos skatinimo ir organizavimo priemonë. Norëèiau Jums, brangûs broliai vyskupai, priminti ir pasaulinës Baþnyèios rûpinimàsi tolygiu kunigø pasiskirstymu pasaulyje. Jûsø pasirengimas padëti vyskupijoms, kurioms trûksta kunigø, tampa Dievo palaiminimu jûsø bendruomenëms ir tikintiesiems liudija kunigiðkàjà tarnybà, dosniai atsiverianèià visos Baþnyèios poreikiams.

Vatikano II Susirinkimas pabrëþtinai priminë, kad „paðaukimø á kunigystæ puoselëjimas yra visos krikðèioniø bendruomenës pareiga; pirmiausia jie skatintini iðties krikðèioniðku gyvenimu“ (Dekretas Optatam totius, 2). Todël broliðkà sveikinimà ir padràsinimà norëèiau skirti visiems, kurie parapijose ávairiopai bendradarbiauja su kunigais. Pirmiausia kreipiuosi á savitai galinèius prisidëti prie paðaukimø pastoracijos – kunigus, ðeimas, katechetus, grupiø vadovus. Kunigams siûlau stengtis liudyti vienybæ su vyskupu bei kitais kunigais ir taip ruoðti gyvybiðkai svarbià dirvà naujiems kunigiðkøjø paðaukimø daigams. Šeimos tebûna „ákvëptos tikëjimo, meilës bei pamaldumo dvasios“ (ten pat) ir pasirengusios padëti savo sûnums ir dukterims dosniai priimti paðaukimà á kunigystæ ar paðvæstàjá gyvenimà. Katechetai ir katalikiðkøjø organizacijø bei baþnytiniø sàjûdþiø vadovai, suvokdami savo auklëjamàjà uþduotá, „tesistengia jiems patikëtus jaunuolius taip auklëti, kad ðie ástengtø pastebëti savo dieviðkà paðaukimà ir noriai juo sekti“ (ten pat).

Brangûs broliai ir seserys, jûsø pastangos skatinti paðaukimus ir jais rûpintis visapusiðkai prasmingos ir pastoraciðkai veiksmingos bûna tik tada, kai tai daroma vienybëje su Baþnyèia ir tarnaujant bendrystei. Todël kiekvienas baþnytinës bendruomenës gyvenimo momentas – katechezë, nuolatinio ugdymo susitikimai, liturginis ðventimas, piligrimystës – yra brangintina proga þadinti Dievo tautos, ypaè vaikø ir jaunuoliø, priklausomybës Baþnyèiai ir atsakomybës laisvai ir sàmoningai apsispræsti priimti paðaukimà á kunigystæ ar paðvæstàjá gyvenimà jausmà.

Gebëjimas rûpintis paðaukimais yra vietinës Baþnyèios gyvumo poþymis. Kupini pasitikëjimo, primygtinai praðykime Mergelæ Marijà padëti, kad, lygiuojantis á jos atvirumo Dievo iðganomajam planui pavyzdá ir jai galingai uþtariant, kiekvienoje bendruomenëje augtø pasirengimas pasakyti „taip“ Vieðpaèiui, paðaukianèiam vis naujø darbininkø á pjûtá. To linkëdamas, visiems teikiu savo apaðtaliðkàjá palaiminimà.

Vatikanas, 2010 m. lapkrièio 15 d.

BENEDICTUS PP. XVI
_____________________________________
„Baþnyèios þinios“, 2011 m. Nr. 7