Tebeskambant dþiugiems ðv. Velykø varpams ir pergalingai aidint „Aleliuja“, esame apsupti Dievo malonës ir nepaprastai prasmingø sutapimø. Šiø metø geguþës 1-oji – ypatinga diena: tai ne tik Atvelykis ir Motinos diena, bet ir Jono Pauliaus II paskelbimo palaimintuoju iðkilmë bei – pirmà kartà Lietuvos istorijoje – rengiamas nacionalinis Dievo Gailestingumo kongresas Vilniuje! Atsiliepdama á ðiuos ávykius, „Artuma“ laikinai nutraukia temø apie nuodëmes ir dorybes ciklà, numerá iðimtinai skirdama Jono Pauliaus II asmenybei bei Gailestingumui.

Geguþës „Artumos“ virðelá puoðiantis Jonas Paulius II dþiaugsmingai laimina tikinèiuosius (mozaikos fragmentas ið Šv. Petro Primato baþnyèios Tabgoje, Šventojoje Þemëje). Numeryje spausdinama ir palaimintojo malda uþ Lietuvà, skirta lietuviø tautos Krikðto 600 metø jubiliejui, kuria þurnalo skaitytojai kvieèiami prisidëti prie maldingos ir ðventiðkos nuotaikos sukûrimo savo Tëvynëje, kartu su palaimintuoju karðtai melsdami: „Vieðpatie, palaimink ðià tautà, apðviesk jà savo veido ðviesa ir suteik jai savo ramybæ.“

Lietuvoje Jonas Paulius II lankësi prieð 18 metø ir në vienas, tikintysis ar ðiaip smalsuolis, dalyvavæs susitikimo renginiuose bei Miðiose, nëra pamirðæs tuo metu ore tvyrojusios pakilios, sakralios atmosferos. Kokià charizmà ir traukà Dievop savyje turëjo Karolis Wojtyùa, tapæs ðv. Petro ápëdiniu, o ðiandien – ir palaimintuoju? Ar lengvas kûniðko þmogaus kelias ðventumo link? Kokiems pasaulietiniams klausimams teikdamas pirmenybæ vykdë jam pavestà popieþiðkàjà misijà, kà áneðë nauja? Kodël Jonas Paulius II kartais pavadinamas „piligrimø popieþiumi“?

Suprasdama, kaip bus sunku nebanaliai, informatyviai nuðviesti gyvenimà asmens, apie kurá nuomonæ visi jau turime, „Artuma“ priëmë ðá kûrybiná iððûká – prabilo gal ne visada „objektyvia“, bet tikrai ðirdies kalba. Švelniai ir iðmintingai apie Jonà Pauliø II atsiliepia vaikai („paþástantys“ já ið suaugusiøjø pasakojimø ir… knygø). Apie gyvenimà ir piligrimystæ kalba ne vienas redakcijos bendradarbis. O puikesnæ progà papasakoti apie „Artumos“ þurnalo atgimimà, kaip tai daro redaktorë Vanda Ibianska, – sunku net ásivaizduoti. Beje, viena ið geguþës mënesio popieþiaus skelbiamø maldos intencijø – kad þiniasklaidos darbuotojai gerbtø tiesà, solidarumà ir visø þmoniø orumà.

Atvelykis dar yra vadinamas apaðtalo Tomo sekmadieniu. Tomo, bedusio pirðtà á Kristaus þaizdas. O mes, ar tikrai tikime nematæ? Ar pasitikime Dievo apvaizda ir teisingumu? Ar Gailestingumo akivaizdoje nesusiþeidþiame á savo paèiø ambicingumà, fariziejiðkai nusiminæ, jog Dievas toks gailestingas, jog, rodos, labiau myli „paklydusias aveles“? Apie Dievo kûrinio bandymus suprasti savo ribotumà svarsto Jûratë Kuodytë, iðeities taðkà rasdama ne savyje, o tik Šventojo Raðto þodþiuose… „Jëzau, pasitikiu tavimi“ – ávairiausiomis pasaulio kalbomis byloja Vilniaus Gailestingumo ðventovës sienos, kur ákurdintas Gailestingojo Jëzaus paveikslas, sukurtas mûsø sostinëje seserá Faustinà lydëjusiø apreiðkimø ir malonës dëka. Ar ávertinome ðià Jëzaus dovanà, prisiëmëme tuo paèiu gautà atsakomybæ?

Apþvelgdamas lenkø ir lietuviø santykius, Antanas Gailius tikslingai primena Jono Pauliaus II þodþius, deja, ir per dvideðimtá metø nepraradusius në kruopelës savo aktualumo: „negalime nepastebëti, koks ryðkus yra poreikis, kad visos tautos, atmetusios pavojingà nacionalizmo pavojø, vienytøsi jausdamos atsakomybæ, nors ir kiekviena savaip ágyvendindama integracijos procesà.“ Sesuo Faustina antrina: „ideologijas gali atsverti tik Dievo gailestingumas.“ Taigi tik nuo mûsø priklauso, ar ákurdinsime Vilniuje darnø Gailestingumà, kuriame telpa ne tik piktavalio nauda, bet ir gailestingojo orumas…
Gero kino kampelyje Ramûnas Auðrotas tikina, jog santûrø, taèiau visada laukiantá Dievo Gailestingumà iliustruojanèiø þenklø atidþiai besidairantis þmogus randa visame kame: kaip þvelgdamas á ikonas, vaikø veidus, taip ir þiûrëdamas… kino filmus.

„Artumai“ pasinërus á Jono Pauliaus II beatifikacijos aptarimà, Motinos ir Mamytës ðiame numeryje liko pernelyg maþai paminëtos… Taèiau, reikia tikëtis, pro mielø skaitytojø akis neprasprûs tam tikri akcentai: tai ir Jono Pauliaus II pasirinktas ðûkis „Totus Tuus“ („Visas Tavo“), skirtas Dievo Motinai, jo iðskirtinis dëmesys „kûno teologijai“, turinèiai lemiamà reikðmæ moters orumui, ir bendra krikðèioniðka pozicija, pagarbiai galvà nulenkianti prieð Motinos Marijos, Dievo Gimdytojos, altoriø. Tebûnie pasveikintos, paðlovintos visos Motinos, Mamos, Mamytës!

Rûta Lazauskaitë