Dar neseniai dþiaugsmingai minëjæ Gimusiojo tvartelyje iðkilmæ, ðtai jau þengiame á Naujus metus, tradiciðkai pradedamus malda uþ krikðèioniø vienybæ. Senas lotyniðkas posakis Lex orandi, lex credendi („Kaip meldiesi, taip ir tiki“) byloja nenuginèijamà tiesà, todël sausio numeriu ir pradedamas nuoðirdus gilinimasis á Šventojo Tëvo siûlomà iððûká Tikëjimo metams: á kà mes tikime? Ar atspindi mûsø gyvenimas tai, kuo tikime? Kitaip tariant, stiprinsime tikëjimà, ið naujo keldami klausimus ir bandydami su(si)vokti, kam reikalingas tikëjimas, kas yra krikðèioniðkasis Apreiðkimas.

Kun. Kæstutis K. Brilius MIC tvirtina, kad per meilæ Dievui galime priimti visus Jo kûrinius: „Jame ir su Juo galime mylëti nepaþástamà ar nepatinkantá asmená.“ Pasak Popieþiaus, tik save dovanodamas, tik bûdamas atviras, tik leisdamas save bandyti sunkumais, þmogus gali atrasti visà savojo þmogiðkumo didybæ, – raðo Jonas Malinauskas. Prisimindamas teologø teiginá, kad pirmoji nuodëmë pirmiausia yra ne puikybës, bet neklusnumo nuodëmë, apie tai svarsto Ramûnas Auðrotas. Klusnumas yra atsiliepimas á kito asmens poreikius, ðiam neraginant du kartus. „Taèiau Dievas norëjo, jog klusnumas kiltø ið laisvës, ið Jo valios iðklausymo ir pritarimo jai.“ Todël kun. Danielius Dikevièius – dar kartà apie tai, kaip Krikðto sakramentas atkuria kadaise pirmøjø tëvø prarastà bendrystæ su Dievu.

Sesuo Ona Vitkauskaitë MVS, svarstydama Biblijos autorystës temà, labai subtiliai pristato vienà pagrindiniø Vatikano II Susirinkimo dokumentø – dogminæ konstitucijà apie Apreiðkimà Dei Verbum. Pasak autorës, Biblija – Dievo apsireiðkimø branginimo, perdavimo ið lûpø á lûpas rezultatas. „Turime gerbti Šventojo Raðto tekstus – kai kuriø senatvæ ir jø nueità kelià iki mûsø, neprimesdami savo laikmeèio poþiûrio á gyvenimà.“ Apie tendencingà nenorà priimti Baþnyèios istorijos visumà raðo tëvas Antanas Saulaitis SJ: „Kas girdëjo apie kalavijuoèius ar popieþiðkàjà valstybæ, galëtø iðgirsti ir apie pasauliná Caritas tinklà, tarnavimà pabëgëliams, Šv. Egidijaus bendruomenës taikdarystæ, savo apylinkës parapijos iðtiestas á vargstanèiuosius rankas bei ðirdis.“

„Apie krikðèioniø tikëjimà pasakojo tikybos mokytoja. Taèiau ið kur jis atsirado manyje, man pasakyti labai sunku“ – byloja vaikai senà tiesà, jog tikëjimas – visø pirma Dievo dovana. Artûras Lukaðevièius tiki, jog pats Dievas mums duoda paþinti daugybæ dalykø apie save patá ir apie þmogø, ir Jis visada „paims uþ rankos ten, kur esam“. Deja, „problema ne ta, kad Dievas neduoda tikëjimo dovanos, bet kad að jos nepriimu. <…> Þmonëms bûdingas ir ðis gajus poþiûris: nueinu á baþnyèià, pasëdþiu, ten gera, ir man gana...“ Taigi kaip Apreiðkimas tampa asmenine „religijuke“, kiekvienam pagal individualius poreikius? Vytautë Maciukaitë supaþindina su viena ið prielaidø, – kultûrinio reliatyvizmo pritaikymu moraliniams dalykams. „Tikëjimø ávairovë nëra joks árodymas, kad tiesos neámanoma atrasti.“ Keldama klausimà, ar religija tëra þmogaus konstruktas, kurá galima perkonstruoti, ar ji yra Dievo darbas, Maciukaitë primena apie realybæ: „Bûti krikðèionimi reiðkia visø pirma ne galimybæ iðvengti skausmo ir sunkumø.“

Algimantas Ramonas reziumuoja 2012 metø ðeimos politikà, reikðmingiausius nuveiktus ir neáveiktus darbus. Ramunë Jurkuvienë ir Modesta Paklonskaitë raðo apie Šeimø tarybos svarbà, primena, jog tik „mes patys esame atsakingi uþ savo ðeimas ir turime stengtis, kad joms bûtø gera“. Paulis Lemoine’as palieèia motinystës atostogø ir mamos iðsiskyrimo su vaiku temà. Klausimø rubrikoje skaitykite, kaip pelnyti specialius Tikëjimo metø progos atlaidus, o atsinaujinusioje skiltyje maþiesiems – „Šv. Miðios su vaikais“ – apie paprastais þodþiais perteiktas liturginiø gestø prasmes. Smagi naujiena – á þurnalo puslapius sugráþo Don Kamilio istorijos.

Paþintis su ðventaisiais tæsia Vanda Ibianska. Sausio numerio akiratyje – ðv. Pranciðkus Salezas, katalikø þurnalistø ir kurènebyliø globëjas, teigæs, jog laikrodis skaièiuoja laiko kieká, bet laiko kokybë priklauso nuo mûsø, o Dievui mieli netapsime pasninkaudami, duodami áþadus be meilës. Vaidos Spangelevièiûtës-Kneiþienës kalbinamos seserys dalijasi: „Tikëjime pirmiausia maitina asmeninis susitikimas su Jëzumi – malda. Ir asmeninë malda, ir bendruomeninë <…>. Tai prilygtø susitikimui su draugu, kuomet kalbiesi, klausai, o kartais tiesiog bûni kartu.“

Be galo greitai prabëgo metai, taip pat ir laikas, paðvæstas gilinimuisi á pal. Jurgio Matulaièio mintis ir darbus! Paaiðkëjus, jog jø gausai ir didybei aptarti vieneriø metø per maþa (Palaimintojo metø proga nesulaukëme në vieno naujo, savarankiðko leidinio Matulaièio tema), tikimës, jog „Artumos“ autoriø rengiamà matulaitiadà mielai skaitysite ir 2013-aisiais! Atversdama ðvarø kalendoriø, „Artuma“ skaitytojams linki gilaus Dievo artumos iðgyvenimo ir po Kalëdø ðvenèiø, kai tæsime kasdienius darbus ir, svarbiausia, kursime Naujø metø prasmæ ir gerovæ.

Širdies dþiugesys, pakili nuotaika ir blogá gerumu áveikiantis pavyzdys telydi visus metus!

Rûta LAZAUSKAITË