Pradëdama naujus mokslo metus ir tæsdama Tikëjimo metø ásipareigojimà apmàstyti svarbiausias mûsø tikëjimo tiesas, „Artuma“ ðákart klausia: kodël turëtume klausyti Baþnyèios mokymo? Kokià apskritai ji turi teisæ mokyti mus? Uþ ðiø klausimø slypi pamatinis – Baþnyèios autoriteto – iððûkis. Neatsitiktinai numerio skaitytojus pasitinka naujojo vyskupo Liongino Virbalo SJ palinkëjimas „pastebëti vilties daigus“ ir pajusti, kad „Baþnyèia yra daugiau uþ mûsø planus ir net darbus, kad joje pasilieka Tas, kuris jà ákûrë, priimdamas visus, atvira ðirdimi pas Já atëjusius“…

Ar þinojote, kad pasaulyje 2012 metais veikë per 92 000 katalikiðkø pagrindiniø mokyklø, per 70 000 pradiniø mokyklø, dar deðimtys tûkstanèiø viduriniø mokyklø ir beveik du tûkstanèiai universitetø, o á ðias ástaigas priimami ne tik krikðèionys, ir nebûtinai tikintys. Tad pagrástai galime didþiuotis savo Baþnyèia! Apie tai raðo Romanas Kazakevièius, pristatantis Vatikano II Susirinkimo tëvø parengtà Krikðèioniðkojo auklëjimo deklaracijà Gravissimum educationis. Be daugybës naujo aktualumo ágavusiø aspektø, jame taip pat deklaruojama uþ vaikø ugdymà atsakingøjø eiliðkumas, kurá bando niveliuoti genderizmo ideologija: „Demokratija nesuderinama su ðvietimo monopoliu, nes neigtø tëvø teisæ perduoti savo ásitikinimus vaikams. <…> Šeimos teisë ir pareiga suteikti savo atþaloms auklëjimà pagal savo moralinius ir religinius principus.“

Taèiau svarbu nepamirðti, kad mokslo ir technologijø paþanga pati savaime nesunaikino blogio. Kun. Kæstuèio Briliaus MIC teigimu, iðsilavinimas be moraliniø vertybiø praeityje neapsaugojo (ir nesaugo) þmonijos nuo troðkimo panaudoti þinias piktam. Švietime reikalingi moraliniai svertai. Todël „Baþnyèia tebeturi uþduotá <…> Dievo ásakymais per kiekvieno sàþinæ ugdyti þmogaus, ðeimos, tautos moralæ“.

Vytautë Maciukaitë leidþiasi á aktualià diskusijà, ar Baþnyèios „tarpininkavimas“ tikrai toks þeminantis ir nepatrauklus, kaip kalba sekuliarusis pasaulis?

Rugsëjá maþiau saulës ir vasariðkø susitikimø su draugais bei artimaisiais, maþiau vakarø gamtoje. Gráþta rutina. Taèiau rugsëjo „Artuma“ – dar labai vasariðka, trykðtanti kelioniø ir susitikimø áspûdþiais. Prie ðv. Jokûbo kapo á Santjago de Kompostelà þygiavusi Lietuvos Carito vadovë Janina Kukauskienë dalijasi patirtais áspûdþiais ir tikina piligrimystæ kartosianti, – negana to, kelio atkarpa turës bûti gerokai ilgesnë. O juk taip neseniai baigësi Lietuvos jaunimo dienos Kaune, Pasaulio jaunimo dienos Rio de Þaneire, kur popieþius Pranciðkus kalbëjo apie autentiðko tikëjimo troðkimà, su begaliniu pasitikëjimu kreipësi á jaunimà: „Þinau, kad jûs nenorite gyventi laisvës iliuzijoje, pasiduoti madoms ir tik tam, kas ðià akimirkà naudinga. Þinau, kad jûs norite siekti aukðtumø, galutiniø pasirinkimø, kurie padaro gyvenimà prasmingà.“ „Artumoje“ skelbiami liudijimai jaunimo, dalyvavusio LJD ir PJD, – tai jaunatviðko optimizmo uþtaisas.

Skaitytojø laukia ir kiti liudijimai – atskiras mergaièiø ir berniukø gimnazijas baigusiøjø patirtis analizuoja patyrusi pedagogë Viktutë Siliûnienë, ið tiesø – tai atskirø lyèiø mokyklø reabilitacija, neiðnaudotø galimybiø revizija.

Tëvas Antanas Saulaitis SJ pasakoja apie ugdomàjà skautø bendruomenës veiklà, kuri padeda jaunuoliams suprasti, kad „vidinë drausmë, savitvarda – tai pagrindas, kuriuo remiasi visos bendrijos veikla ir gyvenimo bûdas; pajuntamas ir pasitenkinimas gerai atliktu uþdaviniu“.

Psichologë Zita Vasiliauskaitë aptaria ðeimos turtinës padëties átakà vaikø elgesiui; ir tai ne vienintelis rugsëjo „Artumos“ tekstas, kuriame gvildenami vaikø ugdymo iððûkiai, teikiama praktiniø patarimø tëveliams, trokðtantiems savo vaikus lavinti kantrybës, meilës ir krikðèioniðko teisingumo dvasia. „Kaþkas neseniai pradþiugino primindamas Jëzaus mokymà apie Paskutiná teismà, – raðo kun. Artûras Kazlauskas. – Pirmiausia bûsim klausiami, kà esame gera padaræ. Paskui – kà galëjæ padaryti gero, bet nepadaræ. O tik paskui bus pasiþiûrëta á nuodëmes. Tad kvietimas: skubëkime daryti gera!“

Ir naujasis Panevëþio vyskupas Lionginas dràsina visus: „Baþnyèiai reikia bûti tikëjimo skatintoja, o ne já kontroliuojanèia pastoracine muitine, jos centre turi bûti Kristus. Mes gi esame kvieèiami eiti á visus tuos pakraðèius, kur nuklydusi ne viena, o gal net visos devyniasdeðimt devynios avys.“

Rûta LAZAUSKAITË