PASTORACINIAI IŠŠÛKIAI ŠEIMAI EVANGELIZACIJOS KONTEKSTE

Vyskupø sinodo 3-iosios neeilinës generalinës asamblëjos parengiamasis dokumentas

Vatikanas, 2013 [11 05]

I. Sinodas: ðeima ir evangelizacija

Uþduotá skelbti Evangelijà visai kûrinijai Vieðpats tiesiogiai patikëjo savo mokiniams, ir Baþnyèia tà uþduotá vykdo istorijoje. Mûsø laikais akivaizdi socialinë ir dvasinë krizë yra pastoracinis iððûkis, susijæs su Baþnyèios evangelizacine uþduotimi ðeimos, gyvybiðkai svarbaus visuomenës ir baþnytinës bendruomenës branduolio, atþvilgiu.

Siûlyti Geràjà Naujienà apie ðeimà tokiame kontekste kaip niekada neatidëliotina ir bûtina. Temos svarbà rodo tai, kad Šventasis Tëvas Vyskupø sinodui nustatë darbo planà, kurá sudaro du etapai: pirmasis etapas – 2014 m. neeilinë generalinë asamblëja, skirta status quaestionis apibrëþti ir vyskupø liudijimams bei pasiûlymams, kaip skelbti ðeimoms Evangelijà ir kaip joms ja gyventi, surinkti; antrasis – 2015 m. eilinë generalinë asamblëja, kurioje bus ieðkoma pavieniø asmenø ir ðeimø pastoracijos konkreèiø gairiø.

Šiandien iðkilo prieð keletà metø dar negirdëtø problemø, pradedant paplitusiomis faktinëmis poromis, nesiekianèiomis santuokos ir kartais net apskritai atmetanèiomis tokià mintá, ir baigiant tos paèios lyties þmoniø, kuriems neretai leidþiama ásivaikinti vaikø, sàjungomis. Ið gausiø naujø situacijø, reikalaujanèiø Baþnyèios dëmesio ir pastoraciniø pastangø, pakaks paminëti skirtingoms konfesijoms ar religijoms priklausanèiø asmenø santuokas, ðeimas su vienu ið tëvø, poligamijà, santuokas, susijusias su kraièiu, kartais laikomu nuotakos pirkimo kaina, kastø sistemà, neásipareigojimo kultûrà ir iðankstiná nusistatymà, kad santuokos ryðys gali bûti laikinas, Baþnyèiai prieðiðkas feminizmo atmainas, migracijos reiðkinius ir ðeimos sàvokos performulavimà, reliatyvistiná pliuralizmà santuokos atþvilgiu, þiniasklaidos átakà liaudies kultûrai santuokos bei ðeimos gyvenimo supratimo matmeniu, ástatymø projektus grindþianèias màstymo tendencijas, nuvertinanèias santuokinio ryðio tvarumà bei iðtikimybæ, surogatinës motinystës reiðkinio plitimà, naujus þmogaus teisiø aiðkinimus. Bet pirmiausia ávardytina, kad baþnytinëje srityje apsilpo ar pranyko tikëjimas santuokos sakramentiðkumu ir gydomàja sakramentinës atgailos galia.

Visa tai rodo, kad pasaulio episkopatas cum et sub Petro neatidëliotinai turi skirti dëmesio ðiems iððûkiams. Jau vien pagalvojus, pavyzdþiui, apie tai, kad ðiandien daugybë vaikø bei jaunuoliø, gimusiø netvarkingose santuokose, niekada nemato sakramentus priimanèiø savo tëvø, pasidaro suprantama, kokius neatidëliotinus iððûkius evangelizacijai kelia dabartinë situacija, regima visose „globalinio kaimo“ dalyse. Šià tikrovæ ðiandien ypaè atitinka didelis imlumas mokymui apie Dievo gailestingumà bei ðvelnumà suþeistiems þmonëms geografiniuose bei socialiniuose paribiuose: todël labai laukiama pastoraciniø sprendimø ðeimos atþvilgiu. Tad Vyskupø sinodo mintys ðiomis temomis atrodo ir itin reikalingos bei neatidëliotinos, ir privalomos kaip ganytojø meilës jiems patikëtiesiems bei visai þmoniø ðeimai iðraiðka.

II. Baþnyèia ir Geroji Naujiena apie ðeimà

Geroji Naujiena apie Dievo meilæ skelbtina visiems gyvenantiems ðia pamatine þmogiðka sutuoktiniø poros ir vaikø dovanai atviros bendrystës – ðeimos patirtimi. Tikëjimo mokymas apie santuokà, kad pasiektø bei perkeistø ðirdis pagal Jëzuje Kristuje apreikðtà Dievo valià, pateiktinas veiksmingai bei suprantamai.

Èia apsiribojama esminëmis nuorodomis á biblinius tekstus apie santuokà ir ðeimà. Tas pat pasakytina apie Magisteriumo dokumentus: prasminga apsiriboti Baþnyèios visuotiniu mokymu, papildomu keliais Popieþiðkosios ðeimos tarybos dokumentais. Sinode dalyvausiantiems vyskupams paliekama uþduotis pacituoti atitinkamø savo vyskupiðkøjø institucijø dokumentus.

Niekada ávairiausiose kultûrose netrûko aiðkaus ganytojø mokymo ar konkretaus liudijimo tikinèiø vyrø ir moterø, labai skirtingomis sàlygomis gyvenusiø Geràja Naujiena apie ðeimà kaip neákainojama dovana jø paèiø ir jø vaikø gyvenimui. Ásipareigoti artimiausiam neeiliniam Sinodui ákvepia bei palaiko troðkimas kuo veiksmingiausiai visiems skelbti ðià þinià viliantis, kad „Baþnyèiai patikëtas apreiðkimo lobis vis labiau“ pripildys „þmoniø ðirdis“ (DV 26).

Dievo, Kûrëjo ir Atpirkëjo, planas

Biblinës þinios apie ðeimà groþis kyla ið þmogaus sukurtumo pagal Dievo paveikslà ir panaðumà (plg. Pr 1, 24–31; 2, 4b–25). Susaistyti neiðardomo sakramentinio ryðio, sutuoktiniai gyvena meilës, tëvystës, motinystës ir savo, kaip Dievo kuriamojo darbo dalyviø, didþiausio kilnumo groþiu.

Su jø susivienijimo vaisiaus dovana jie prisiima atsakomybæ uþ asmenø þmonijos ateièiai auginimà bei auklëjimà. Prokreacija vyras ir moteris, kupini tikëjimo, atsiliepia á paðaukimà bûti Dievo bendradarbiais sergint kûrinijà ir gausinant þmoniø ðeimà.

Palaimintasis Jonas Paulius II apaðtaliðkajame paraginime Familiaris consortio taip pakomentavo ðá aspektà: „Dievas sukûrë þmogø pagal savo paveikslà ir panaðumà (plg. Pr 1, 26 ir t.); paðaukë já á bûtá ið meilës, kartu paðaukdamas meilei. Dievas yra meilë (1 Jn 4, 8) ir savyje iðgyvena asmeninio bendravimo meilës paslaptá. Sukurdamas þmogø pagal savo paveikslà ir nepaliaujamai palaikydamas já bûtyje, Dievas suteikia vyrui ir moteriai paðaukimà, taigi gebëjimà mylëti ir jausti atsakomybæ uþ meilæ ir ðeimà (plg. Gaudium et spes, 12). Todël meilë yra pagrindinis ir ágimtas kiekvieno þmogaus paðaukimas“ (FC 11).

Šis Dievo Kûrëjo planas, sujauktas gimtosios nuodëmës (plg. Pr 3, 1–24), istorijos tëkmëje reiðkësi iðrinktosios tautos vingiais iki laiko pilnatvës, kai ne tik Dievo Sûnaus ásikûnijimu buvo patvirtinta Dievo iðganingoji valia, bet ir atpirkimu dovanota malonë ðiai valiai paklusti.

Dievo Sûnus, Þodis, kûnu tapæs (plg. Jn 1, 14) Mergelës Marijos ásèiose, gyveno bei uþaugo Nazareto ðeimoje ir dalyvavo Kanos vestuvëse, kuriø ðventimà praturtino pirmuoju ið savo „þenklø“ (plg. Jn 2, 1–11). Dþiugiai priëmë ðeimiðkà savo pirmøjø mokiniø svetingumà (plg. Mk 1, 29–31; 2, 13–17) ir Betanijoje paguodë sielvartaujanèià savo draugø ðeimà (plg. Lk 10, 38–42; Jn 11, 1–44).

Jëzus Kristus atkûrë santuokos groþá vël iðkeldamas prieðais akis vientisà Dievo planà, dël þmogaus ðirdies kietumo atsisakytà net Izraelio tautos tradicijoje (plg. Mt 5, 31–32; 19. 3–12; Mk 10, 1–12; Lk 16, 18). Gráþdamas prie iðtakø, Jëzus mokë sutuoktiniø vienybës bei iðtikimybës ir atmetë atstûmimà bei svetimavimà.

Kaip tik nepaprastu þmogaus meilës groþiu – meilës, ákvëptai iðaukðtintos jau Giesmiø giesmëje ir pranaðø Ozëjo (plg. 1, 2–3, 3) bei Malachijo (plg. 2, 13–16) reikalautu bei gintu santuokos ryðiu, – Jëzus patvirtino pirmapradá vyro ir moters meilës kilnumà.

Baþnyèios mokymas apie ðeimà

Ankstyvøjø krikðèioniø bendruomenëje ðeima irgi rodosi kaip „namø Baþnyèia“ (plg. KBK 1655). Naujojo Testamento apaðtaliðkøjø laiðkø „ðeimos kodeksuose“ antikinio pasaulio didþioji ðeima ávardijama kaip vyro ir þmonos, tëvø ir vaikø, turtingøjø ir vargðø solidarumo vieta (plg. Ef 5, 21–6, 9; Kol 3, 18–4, 1; 1 Tim 2, 8–15; Tit 2, 1–10; 1 Pt 2, 13–3, 7; taip pat plg. Laiðkas Filemonui). Pirmiausia Laiðke efezieèiams santuokinë vyro ir moters meilës laikoma dideliu slëpiniu, iðreiðkianèiu Kristaus ir Baþnyèios meilæ pasaulyje (plg. Ef 5, 31–32).

Amþiø tëkmëje ir pirmiausia Naujausiaisiais laikais iki mûsø dienø Baþnyèia nenuilstamai nuolatos ir vis iðsamiau mokë apie ðeimà bei jà pagrindþianèià santuokà. Viena iðkiliausiø iðtarø pateikta Vatikano II Susirinkimo pastoracinëje konstitucijoje Gaudium et spes. Aptariant kai kurias neatidëliotinas problemas, santuokos ir ðeimos kilnumui skatinti èia skiriamas iðtisas skyrius, kuriame nusakoma jø vertë visuomenës statydinimui: „Šeima, kurioje ávairios kartos susitinka ir padeda viena kitai ágyti gilesnës iðminties bei derinti asmens teises su kitais visuomeninio gyvenimo reikalavimais, sudaro visuomenës pamatà“ (GS 52). Ypaè primygtinai krikðèionybæ iðpaþástantys sutuoktiniai raginami puoselëti kristocentriná dvasingumà: „Galiausiai paèius sutuoktinius, sukurtus pagal gyvojo Dievo paveikslà ir tikràjà asmens sàrangà, tesieja vienà su kitu meilës lygybë, dvasios darna ir abipusis ðventumas, kad sekdami Kristumi, savo gyvenimo pradmeniu, savo paðaukimo dþiaugsmais ir aukomis bei savo iðtikima meile liudytø tà meilës slëpiná, kurá Vieðpats apreiðkë pasauliui savo mirtimi ir prisikëlimu“ (GS 52).

Mokymà apie santuokà ir ðeimà Petro ápëdiniai praturtino ir po Vatikano II Susirinkimo, pirmiausia Paulius VI enciklika Humanae vitae, kurioje konkreèiai mokoma principø ir praktikos. Vëliau apaðtaliðkajame paraginime Familiaris consortio popieþius Jonas Paulius II iðdëstë dieviðkàjá planà, susijusá su pirmaprade santuokinës meilës bei ðeimos tiesa: „Vienintelë vieta, kur yra galimas toks visiðkas atsidavimas, yra santuoka, kai yra santuokinës meilës sàjunga arba sàmoningas ir laisvas pasirinkimas, kai vyras ir moteris sudaro paties Dievo numatytà vidinæ gyvenimo ir meilës bendrijà (plg. Gaudium et spes, 48), ir tik ðia prasme iðryðkëja ðios bendrijos tikroji esmë. Santuokos institucija nëra nepagrástas valdþios ar visuomenës kiðimasis á svetimus reikalus nei kaþkokios iðorinës formos primetimas, bet vidinis reikalavimas santuokinës meilës, kuri vieðai patvirtinama kaip vienintelë ir iðskirtinë, ðitaip iðsaugant visiðkà iðtikimybæ Dievo Kûrëjo planams. Ta iðtikimybë, nevarþanti asmens laisvës, apsaugo nuo visokio subjektyvumo ir reliatyvumo ir suteikia galimybæ vadovautis Kûrëjo iðmintimi“ (FC 11).

Šios pamatinës mintys toliau tæsiamos Katalikø Baþnyèios katekizme: „Santuokinæ sàjungà, kuri vyrà ir moterá labai glaudþiai suvienija gyventi ir mylëti, nustatë ir savais ástatymais aprûpino Kûrëjas. Savo prigimtimi ði sàjunga yra skirta sutuoktiniø gerovei ir vaikø gimdymui bei auklëjimui; tokiam pakrikðtytøjø ryðiui Vieðpats Kristus suteikë sakramento kilnumà (plg. Vatikano II Susirinkimas. Gaudium et spes, 48; Kanonø teisës kodeksas, 1055, 1)“ (KBK 1660).

Katekizme iðdëstytas mokymas apima ir teologinius principus, ir doroviná elgesá bei plëtojamas dviejuose skirtinguose skirsniuose: Santuokos sakramentas (1601–1658) ir Šeðtas ásakymas (2331–2391). Atidus ðiø katekizmo vietø skaitymas padeda ðiuolaikiðkai suvokti tikëjimo mokymà, remiantá Baþnyèios veikimà ðiandieniø iððûkiø akivaizdoje. Baþnyèios pastoracija ákvëpimo semiasi ið santuokos, laikomos Dievo plano dalimi, tiesos: Dievas sukûrë vyrà ir moterá ir, atëjus laiko pilnatvei, Jëzuje apreiðkë santuokinës meilës pilnatvæ suteikdamas jai sakramento rangà. Sutarimu grásta krikðèioniðkoji santuoka yra apdovanota sutuoktiniams tenkanèiomis gërybëmis bei uþduotimis, bet sykiu neapsaugota nuo poveikio nuodëmës (plg. Pr 3, 1–24), galinèios padaryti giliø þaizdø bei sumenkinti sakramento kilnumà.

Neseniai paskelbtoje popieþiaus Pranciðkaus enciklikoje Lumen fidei apie ðeimà kalbama tikëjimo kontekste paþymint, „kokie tvirti saitai gali sieti þmones, kai tarp jø yra Dievas (LF 50). „Pirmutinë aplinka, kurioje tikëjimas apðvieèia þmoniø miestà, yra ðeima. Galvoje pirmiausia turiu tvarø santuokiná vyro ir moters ryðá. Jis gimsta ið jø meilës, kuri yra Dievo meilës þenklas ir artumas, ið pripaþinimo bei priëmimo lytinio skirtingumo gërio, leidþianèio sutuoktiniams susijungti á vienà kûnà (plg. Pr 2, 24) ir duoti pradþià naujai gyvybei, kuri yra Kûrëjo gerumo, iðminties ir meilës plano apraiðka. Remdamiesi ðia meile, vyras ir moteris gali paþadëti vienas kitam meilæ aktu, aprëpianèiu visà jø gyvenimà ir daugeliu bruoþø primenanèiu tikëjimà. Paþadëti meilæ visam laikui ámanoma tik atradus uþ kitus didesná planà, kuris mus remtø ir leistø mylimam asmeniui dovanoti visà ateitá“ (LF 52). „Tikëjimas nëra nedràsiø þmoniø priebëga, prieðingai, jis gyvenimà iðpleèia, ágalina atrasti didá paðaukimà, paðaukimà mylëti, ir laiduoja, kad ta meilë patikima, verta, kad jai save patikëtum, nes jos pagrindas – Dievo iðtikimybë, tvirtesnë uþ visas mûsø silpnybes“ (LF 53).

__________________________________________
© Vertë „Baþnyèios þinios“, 2013 m. Nr. 12
__________________________________________

III. Klausimynas

Èia pateikiami klausimai padës dalinëms Baþnyèioms aktyviai dalyvauti pasiruoðiant Ekstraordinariniam Sinodui, kurio tikslas – skelbti Evangelijà apie ðeimà ðiandienos pastoraciniø iððûkiø akivaizdoje.

1. Apie Šv. Raðto ir Baþnyèios Mokymo ðeimos klausimais skelbimà

a) Kiek ið tiesø paþástamas Šv. Raðte, pastoracinëje Konstitucijoje Gaudium et spes, apaðtalinëje adhortacijoje Familiaris consortio ir kituose posusirinkiminiuose dokumentuose iðdëstytas Katalikø Baþnyèios mokymas apie ðeimos vertæ? Kaip mûsø tikintieji yra ugdomi ðeimos gyvenimui pagal Baþnyèios mokymà?

b) Ar visiðkai priimamas Baþnyèios mokymas ten, kur jis yra paþástamas? Ar pasitaiko kliûtys, skelbiant já praktiðkai? Kokios?

c) Kaip Baþnyèios mokymas yra skleidþiamas pastoracinëse programose ðalies, vyskupijø ir parapijiniu lygmeniu? Kaip katechezëje atspindima ðeimos tematika?

d) Kiek – ir ypaè kokiais aspektais – toks mokymas yra ið tiesø paþástamas, priimamas, atmetamas ir/ar kritikuojamas uþ Baþnyèios ribø? Kokie kultûriniai faktoriai trukdo pilnam Baþnyèios mokymo apie ðeimà priëmimui?

2. Apie santuokà pagal prigimtiná ástatymà

a) Kokià vietà pasaulietinëje kultûroje – tiek instituciniame, ðvietimo ir akademiniame, tiek ir paprastø þmoniø lygmenyje - uþima prigimtinio ástatymo samprata? Kokiais antropologiniais ávaizdþiais remiamasi ðioje diskusijoje apie prigimtiná ðeimos pagrindà?

b) Ar pakrikðtytieji, bendrai imant, pripaþásta paèià prigimtinio ástatymo sampratà, nusakanèià vyro ir moters sàjungà?

c) Kaip praktiðkai ir teoriðkai vertinama prigimtiniu ástatymu paremta vyro ir moters sàjunga, kuriant ðeimà? Kaip ði tema pristatoma ir gvildenama pasaulietinëse ir baþnytinëse struktûrose?

d) Kaip atsakoma á pastoracinius iððûkius, iðkylanèius tuomet, kai santuokos sakramento praðo nepraktikuojantys ar save netikinèiais pristatantys pakrikðtytieji?

3. Šeimos pastoracija evangelizacijos kontekste

a) Kokia patirtis sukaupta per paskutinius deðimtmeèius, ruoðiant poras santuokai? Kaip stengtasi skatinti sutuoktiniø ir ðeimø evangelizacijà? Kaip skatinti ðeimø kaip „namø baþnyèios“ savivokà?

b) Ar pasisekë pasiûlyti maldos ðeimoje bûdø, kurie jai padëtø atremti ðiandieninës kultûros ir gyvenimo kompleksiðkumo iððûkius?

c) Kaip ðiandieninëje krizës tarp kartø situacijoje krikðèioniðkos ðeimos sugebëjo ágyvendinti savo paðaukimà perduoti tikëjimà?

d) Kokiu bûdu vietinës Baþnyèios ir ðeimos dvasingumo judëjimai sugebëjo sukurti pavyzdinius veikimo ir gyvenimo bûdus?

e) Koks yra konkretus ir ðiandien átikinantis porø ir ðeimø indëlis, skleidþiant integralø poþiûrá á krikðèioniðkas ðeimas ir poras?

f) Koká pastoraciná dëmesá parodë Baþnyèia, palaikydama besiruoðianèias ðeimai ar iðgyvenanèias krizæ poras?

4. Apie pastoracijà, kuomet susiduriama su sudëtingomis santuokinëmis situacijomis

a) Ar vietinës Baþnyèios pastoracijoje daþnai susiduriama su gyvenanèiais kartu nesusituokus, „pabandymui“ (ad experimentum)? Kiek procentø taip gyvenanèiø galëtø bûti?

b) Ar egzistuoja faktinës partnerystës, nepripaþástamos ðeimomis nei baþnytinës, nei civilinës teisës poþiûriu? Ar yra patikimø statistiniø duomenø apie jas?

c) Ar vietinës Baþnyèios pastoracijoje daþnai susiduriama su iðsiskyrusiaisiais bei vël susituokusiais iðsiskyrusiaisiais? Kiek procentualiai tokiø asmenø galëtø bûti? Kaip - pasitelkiant tam pritaikytas pastoracines programas - sprendþiama ði problema?

d) Kaip visais ðiais atvejais pakrikðtytieji iðgyvena savo neáteisintà bûklæ? Ar jie jà suvokia? O gal paprasèiausiai yra tam abejingi? Ar jauèiasi atstumti ir skaudþiai iðgyvena negalëjimà priimti sakramentus? ]

e) Kokie yra iðsiskyrusiø ir vël susituokusiø asmenø praðymai dël Eucharistijos ir Susitaikymo sakramentø? Kiek ðiose situacijose esanèiø asmenø praðo ðiø sakramentø?

f) Ar kanoninës praktikos, sprendþiant apie santuokinio ryðio pripaþinimà negaliojanèiu, supaprastinimas galëtø ið tiesø pozityviai prisidëti prie dël to besikreipianèiø asmenø problemø sprendimo? Jei taip, kokiomis formomis?

g) Ar egzistuoja pastoracija, skirta pagelbëti tokiais atvejais? Kaip vykdoma tokia pastoracinë veikla? Ar egzistuoja ðios veiklos nacionalinës ir vyskupijø programos? Kaip Dievo gailestingumas skelbiamas iðsiskyrusiesiems bei vël susituokusiems iðskyrusiesiems? Kokia Baþnyèios parama teikiama jiems þingsniuojant tikëjimo keliu?

5. Apie tos paèios lyties asmenø sàjungas

a) Ar jûsø ðalyje egzistuoja civilinis ástatymas, pripaþástantis tos paèios lyties asmenø sàjungas, prilyginant jas tam tikru bûdu santuokai?

b) Kokia yra daliniø ir vietiniø Baþnyèiø nuostata tiek civilinës valdþios, skatinanèios civilines tos paèios lyties asmenø sàjungas, tiek paèiø tokiose sàjungose gyvenanèiø asmenø atþvilgiu?

c) Kokia pastoracinë prieiga ámanoma gyvenimà tokiose sàjungose pasirinkusiø asmenø atþvilgiu?

d) Kokia pastoracinë elgsena rekomenduotina tais atvejais, kuomet norima perduoti tikëjimà vaikams, ávaikintiems sàjungoje gyvenanèiø tos paèios lyties asmenø?

6. Apie vaikø, kuriø tëvai gyvena neáteisintose santuokose, ðvietimà

a) Koks yra tokiose situacijose gyvenanèiø vaikø ir paaugliø proporcinis santykis, lyginant juos su teisëtai sudarytose ðeimose gimusiais ir auganèiais vaikais?

b) Kokia yra á Baþnyèià besikreipianèiø tëvø nuostata? Ko jie praðo? Ar tik sakramentø, ar taip pat ir katekezës bei bendrojo religijos mokymo?

c) Kaip dalinës Baþnyèios atsiliepia á ðiø vaikø tëvø norà iðauklëti savo vaikus krikðèioniðkai?

d) Kaip ðiais atvejais vyksta sakramentinë praktika: paruoðimas, sakramento suteikimas ir palydëjimas?

7. Apie sutuoktiniø atvirumà gyvybei

a) Kiek krikðèionys ið tiesø paþásta Humanae vitae mokymà apie atsakingà tëvystæ? Kaip suvokiamas skirtingø gimimo reguliavimo metodø moralinis vertinimas? Kas siûlytina ið pastoracinio poþiûrio taðko, kad pagilëtø ðis suvokimas ir paþinimas?

b) Ar toks moralinis mokymas priimamas? Kokie problematiðkesni ðio mokymo aspektai apsunkina jo priëmimà daugumai porø?

c) Kokius natûralius metodus siûlo dalinës Baþnyèios, kad padëtø sutuoktiniams ágyvendinti Humanae vitae mokymà?

d) Turint omenyje ðià temà, kokia patirtis susiformavo ðvenèiant Atgailos ir Eucharistijos sakramentus?

e) Kokie skirtumai ðiuo klausimu iðryðkëja tarp Baþnyèios mokymo ir pasaulietinio auklëjimo?

f) Kaip skatinti kuo atviresná gimèiai mentalitetà? Kaip skatinti gimimø augimà?

8. Apie ryðá tarp ðeimos ir asmens

a) Jëzus Kristus apreiðkia þmogaus slëpiná ir paðaukimà: ar ðeima - privilegijuota vieta tam ágyvendinti?

b) Kokios kritinës ðeimos situacijos ðiandieniniame pasaulyje gali tapti kliûtimi asmens susitikimui su Kristumi?

c) Kiek asmenø kartais iðgyvenamos tikëjimo krizës atsiliepia ðeimos gyvenimui?

9. Kiti iððûkiai ir pasiûlymai

Ar yra kitokiø iððûkiø ir pasiûlymø, susijusiø su ðiame klausimyne nagrinëjamomis temomis, kuriuos atsakantieji á ðiuos klausimus manytø esant naudingais ar reikalaujanèiais neatidëliotino sprendimo?

_________________________________________
© Vertë LVK Sekretoriatas
_________________________________________