IEŠKOKITE KATALIKØ KNYGYNUOSE:

Popieþius BENEDIKTAS XVI

Enciklika
DEUS CARITAS EST
apie krikðèioniðkàjà meilæ

Kaunas: Katalikø interneto tarnyba, 2006. – 64 p.

PRATARMË

1. „Dievas yra meilë, ir kas pasilieka meilëje, tas pasilieka Dieve“ (1 Jn 4, 16). Šiais Pirmojo Jono laiðko þodþiais nepakartojamai aiðkiai atskleidþiama krikðèioniø tikëjimo ðerdis – krikðèioniðkasis Dievo paveikslas ir ið to kylantis þmogaus ir jo kelio paveikslas. Be to, toje paèioje eilutëje Jonas mums pateikia, taip sakant, glaustà krikðèioniðkojo gyvenimo formulæ: „Mes paþinome ir átikëjome meilæ, kuria Dievas mus myli“.

Átikëjome Dievo meilæ – taip krikðèionis gali iðreikðti svarbiausià savo gyvenimo pasirinkimà. Apsisprendimui tapti krikðèionimi pradþià pirmiausia duoda ne etinis siekis ar kokia nors didi idëja, bet susitikimas su tam tikru ávykiu, su Asmeniu, atverianèiu gyvenimui naujà horizontà ir sykiu duodanèiu tvirtà kryptá. Savo evangelijoje Jonas tà ávyká apibûdino ðiais þodþiais: „Dievas taip pamilo pasaulá, jog atidavë savo viengimá Sûnø, kad kiekvienas, kuris já tiki, <...> turëtø amþinàjá gyvenimà“ (3, 16). Pripaþindamas, kad meilë yra svarbiausia, krikðèioniø tikëjimas perëmë tai, kas buvo Izraelio tikëjimo branduolys, bei suteikë tam branduoliui naujo gilumo ir platumo. Tikintis izraelitas kasdien melsdavosi Pakartoto Ástatymo knygos þodþiais, kuriuose, jo akimis, glûdëjo jo gyvenimo ðerdis: „Klausykis, Izraeli! Vieðpats yra mûsø Dievas, vien tik Vieðpats. Mylësi Vieðpatá, savo Dievà, visa ðirdimi, visa siela ir visomis jëgomis“ (6, 4–5). Jëzus ásakymà mylëti Dievà ir Kunigø knygoje pateiktà ásakymà mylëti artimà: „Mylësi savo artimà kaip save patá“ (19, 18; plg. Mk 12, 29–31) sujungë á vienà priesakà. Kadangi Dievas pamilo mus pirmiau (plg. 1 Jn 4, 10), meilë dabar yra ne tik „ásakymas“, bet ir atsakas á meilës dovanà, su kuria Dievas skuba mus pasitikti.

Pasaulyje, kur su Dievo vardu kai kada siejamas kerðtas ar net pareiga nekæsti bei smurtauti, ði þinia labai aktuali ir neabejotinai reikðminga. Todël ðioje savo pirmoje enciklikoje noriu kalbëti apie meilæ, kurià mums dovanoja Dievas ir kuria turime pasidalyti su kitais. Šitai jau iðryðkina dvi dideles artimai susijusias enciklikos dalis. Pirmoji dalis yra labiau teorinë: joje – savo pontifikato pradþioje – norëjau aikðtën iðkelti kai kuriuos svarbius dalykus apie Dievo meilæ, kurià jis slëpiningai ir maloningai rodo þmogui, taip pat atskleisti vidiná ðios meilës ryðá su þmogiðkosios meilës prigimtimi. Kita dalis yra konkretesnë, nes joje kalbama apie artimo meilës ásakymo baþnytiná vykdymà. Tema yra labai plati; taèiau iðsamus jos aptarinëjimas pranoktø ðios enciklikos tikslà. Trokðdamas ið naujo paþadinti pasaulyje þmogiðkàjá atsakà á Dievo meilæ, pabrëðiu kelis svarbiausius elementus...

BENEDICTUS PP. XVI