MEKSIKO MIESTAS, 2006 m. gegužės 8 d., pirmadienis (ZENIT.org-El Observador).

Kadangi netrukus pasirodys Dan Brown knygos „Da Vinčio kodas“ kinematografinė versija, Meksikos Vyskupų Konferencija paskelbė dokumentą, kuriame analizuoja galimas šio įvykio pasekmes tikintiesiems.

Čia kalbama apie pasaulinį bestselerį, kurį didžiuosiuose ekranuose galės pamatyti iki 800 milijonų žmonių. Meksikos katalikų Bažnyčia kreipėsi į savo šalies ir viso pasaulio katalikus visų pirma tam, kad jie pasinaudotų šiuo momentu ir pasiruoštų kalbėti apie Kristų iš tiesos pozicijų.

BAŽNYČIA IR „DA VINČIO KODAS“

■ Nuo Dan Brown romano „Da Vinčio kodas“ pasirodymo 2003 metų pavasarį jau parduota daugiau kaip 40 milijonų šios knygos egzempliorių. Romaną galima laikyti „dešimtmečio bestseleriu“.

■ Pagal šį romaną sukurtas filmas bus pristatytas Kanų festivalyje gegužės 17 d., o pirmą kartą bus parodytas vienu metu viso pasaulio kino ekranuose penktadienį, gegužės 19 d.

■ Remiantis „Newsweek“, šis Holivudo superkūrinys, kurį režisavo Ron Howard, o vaidina garsiausi aktoriai (Tom Hanks, Jean Reno, Audrey Tautou, Alfred Molina, Ian McKellen, etc.), bus garsiausias 2006 metų įvykis. Numatoma, kad filmą pamatys 800 milijonai žmonių.

“Da Vinčio kodo“ turinys:

■ Jėzus buvo vedęs Mariją Magdaleną ir turėjo keletą vaikų. Jo palikuonys yra tikrasis Šventasis Gralis (sanguis regalis [karališkasis kraujas] = sang reale = Santo Graal).

■ Kristus patikėjo Bažnyčią Marijai Magdalenai, bet apaštalai taip apraizgė ją intrigomis, kad ji buvo priversta bėgti į Prancūziją. Nuo tada slaptasis „Siono prioratas“ saugo Kristaus palikuonis nuo Katalikų Bažnyčios puolimų ir perduoda jų paslaptis slaptais kodais. Pavyzdžiui, Leonardo Da Vinčio „Paskutinėje vakarienėje“ šalia Kristaus yra ne apaštalo Jono, bet Marijos Magdalenos figūra.

■ Romanas prasideda taip: viena kardinolų komisija daro spaudimą Opus Dei prelatui, kad vienas jų narių, iš profesijos žudikas, nužudytų paskutinius gyvus Kristaus palikuonis.


Pagrindinės „Da Vinčio kodo“ idėjos:

■ Jėzus negalvojo, kad jis yra Dievas, net ir jo mokiniai nelaikė jo dievišku. Tikėjimą Jėzaus Kristaus dieviškumu prievarta primetė imperatorius Konstantinas Nikėjos Susirinkime 325 metais.

■ Jėzus ir Marija Magdalena atstovavo vyriško ir moteriško prado dvilypumą (kaip Marsas ir Atėnė, Izidė ir Oziris); pirmieji Jėzaus sekėjai garbino „šventąjį moteriškumą“, bet vėliau tai buvo uždrausta, ir Bažnyčia tapo mizoginiška [neapkenčianti moterų].

■ Bažnyčia yra paremta dideliu melu: Kristus buvo eilinis, normalus žmogus. Kad nulėptų tiesą, Bažnyčia sunaikino dokumentus, nužudė milijonus raganų ir eretikų, pakeitė Šventąjį Raštą.

Šis romanas iššaukia dvi problemas:

■ Tai vaizduotės kūrinys, kuriame visi Bažnyčios atstovai parodomi kaip pasibjaurėtini asmenys.

■ Knygos įžangoje autorius tvirtina: „Visi meno kūrinių, architektūros, dokumentų, slaptų ritualų aprašymai šiame romane atspindi tikrovę.“ Tačiau veikale yra nesuskaičiuojama daugybė klaidų meno, istorijos, religijos ir kultūros srityse.

Filmas dar labiau apsunkins padėtį:

■ Kadangi ši klastinga apgaulė pasieks be galo daug žmonių (800 milijonų ir daugiau, jeigu laimėtų Oskaro premijas).

■ Kadangi vaizdai yra galingesni už žodžius, be to, palieka gilesnius pėdsakus.

■ Kadangi filmas pasieks mases, taigi ir tuos, kurie turi mažai žinių bei sugebėjimo kritiškai atskirti fikciją nuo tikrovės.

■ Kadangi Bažnyčios priešai pasinaudos proga mesti Bažnyčiai kaltinimus ir ją pulti net ir tomis temomis, kurių knyga visiškai neliečia.


KĄ GALIMA DARYTI ŠIOJE SITUACIJOJE?

Pasinaudoti proga kalbėti apie Jėzų Kristų ir Bažnyčią:

■ Daugybė sąmoningų ir praktikuojančių katalikų jausis įžeisti: reikia žinoti, kaip nukreipti jų reakciją ramiai konstruktyviai veiklai.

■ Dar didesniam skaičiui katalikų kils abejonės, ar tai, ką sako knyga, yra tiesa, ar ne: reikia suintensyvinti katechezę, ypatingai paliečiant kai kurias temas.

■ Daug kitų, iki šiol indiferentiškų, žmonių pajus smalsumą sužinoti daugiau apie tikėjimą: reikės būti pasiruošusiems patrauklia evangelizacija atsiliepti į jų susidomėjimą.

■ Tai gali būti gera proga bendradarbiauti su kitais tikinčiaisiais: su stačiatikiais ir protestantais, nes tiek knyga, tiek filmas žeidžia visus krikščionis; su žydais ir musulmonais, nes tai dar vienas netolerancijos tiems, kurie turi religinę pasaulėžiūrą, atvejis; ir taip pat su netikinčiais intelektualais, kurie jaučiasi įžeisti nesuskaitomos daugybės klaidų istorijos, meno, kultūros ir kitose srityse, tyčia daromų tam, kad būtų uždirbta kuo daugiau pinigų.

■ Galima tuo pasinaudoti, paskatinant tam tikrą padėtį užimančius katalikus (intelektualus, žurnalistus, verslininkus ir pan.) sukrusti ir atsakingiau išgyventi savo tikėjimą.

Parengė Ses. Asta Venskauskaitė ACJ