| Keliavimas – tai ne vien vaizdø matymas. Tai ilgalaikë pasaulëþiûros reforma. (Miriam Beard)
Spalio 23–30 dienomis grupë Marijonø gimnazijos mokiniø ir mokytojø vieðëjo Italijoje.
Kelionë prasidëjo per Lenkijà, Slovakijà. Atvykæ á Austrijos sostinæ Vienà turëjo galimybæ pasivaikðèioti po senamiestyje esanèià Marijos Teresës aikðtæ, susipaþino su Hofburgu – didingu Habsburgø dinastijos rûmø kompleksu, liudijanèiu svarbiausius senosios ir 20 a. Austrijos bei Europos ávykius. Suþavëjo gotikos ðedevras – ðv. Stepono katedra, antikinæ ðventovæ primenantis parlamentas ir miesto valdþios rezidencija- rotuðë.
Vëliau keliaudami per áspûdingàsias Rytø Alpes pasiekë Florencijà – Dantës Aligjerio gimtàjá miestà, renesanso kultûros lopðá ir senàjà suvienytos Italijos karalystës sostinæ. Joje aplankë ðv. Kryþiaus baþnyèià, kur palaidoti Galilëjus, Mikelandþelas, Makiavelis, taip pat stulbinanèio dydþio ir iðorës dekoro Santa Maria del Fiore katedrà, Dþoto varpinæ, krikðtyklà su nepaprasto groþio durimis, Mikelandþelo pavadintomis ,,Rojaus vartais’’.
Aplankytas dermës ir harmonijos kompleksas Pizoje .Tai romaninë gotikinë katedra ir krikðtykla bei cilindrinis svyrantis bokðtas su atviromis arkadomis. Svyrantis bokðtas pradëtas statyti 1173 m., bet dar nebaigus mûryti 3 aukðto, 1274 m. jis ëmë svirti. Nors pamatai buvo negilûs, statybos vyko toliau ir buvo uþbaigtos 1350 m. Šis statinys visais laikais viliojo lankytojus. Tarp jø buvo ir Pizos mokslininkas Galilëjus , lipdavæs á bokðtà daryti savo garsiøjø eksperimentø krintanèiø kûnø greièiui tirti.
Þinoma, visus pakerëjo Italijos sostinë Roma. Joje susipaþino su ðv. Marijos Madþiore bazilika- pirmàja baþnyèia Mergelei Marijai Vakarø pasaulyje. Taip pat didþiausiu antikinio pasaulio pastatu Koliziejumi, dar vadinamu Flavijø amfiteatru, Kapitolijaus kalva su miesto merija, muziejais ir skulptûromis, Venecijos aikðte su buvusia B.Musolinio valdþios rezidencija, gigantiðku Tautos altoriumi, Trajano kolona, Ispanijos aikðte, Trevi fontanu, ðv.Angelo pilimi, Panteonu - ,,visø dievø ðventykla’’.
Didþiausià áspûdá paliko ekskursija po maþiausià pasaulyje valstybæ – Vatikanà . Apsilankë Mikelandþelo freskomis iðpuoðtoje Siksto koplyèioje, kurioje renkamas popieþius. O ðv. Petro bazilikoje – pagrindinëje pasaulio katalikø ðventovëje gërëjosi Mikelandþelo ,,Pieta’’, Berninio ðedevrais, bazilikos rûsiuose, kur palaidoti popieþiai ir bazilikos presbiteriai. Treèiadiená (10.30 – 12.00 val.) ðv. Petro bazilikos aikðtëje vyko bendroji audiencija pas popieþiø, kurios metu Benediktas XVI susirinkusius palaimino ir lietuviðkai . Tai buvo ypatingai jaudinanèios akimirkos.
Kità dienà Asyþiuje susipaþino su viena didingiausiø krikðèioniø ðventoviø - ðv. Pranciðkaus bazilika , kurioje yra ir ðio ðventojo kapas.
Tà paèià dienà nuvyko á seniausià ir maþiausià pasaulyje respublikà – San Marinà. Èia kasmet apsilanko virð 3 mln. turistø. San Marinas siûlo kvapà gniauþianèias panoramas nuo Titano kalno.
Paskutinis apsilankymas vyko Paduvoje – ðv. Antano bazilikoje, statytoje XIII a. Europoje sunku rasti baþnyèià, kurioje nebûtø jo atvaizdo, papuoðto gëlëmis ir ðviesø girliandomis. Tai didis stebukladarys, kurio pagalbos meldþiama bet kuria proga ir daþnai jà gauna .
Gyvenimas vertinamas ne pagal tai , kiek kartø mes ákvepiame ,bet pagal tai, kiek aplankytø vietø uþgniauþia kvëpavimà. Kelionës visiems patinka, nes suteikia daug laimës akimirkø, leidþia vis labiau suvokti, kas yra erdvës ir kà reiðkia gyvenimas.
Levita Kiverienë |