| | Popieius Benediktas XVI
inia 43-osios pasaulins maldos u paaukimus dienos proga
2006 m. gegus 7 d. – IV Velyk sekmadienis
Gerbiamieji broliai vyskupai,
brangs broliai ir seserys,
Bsimosios pasaulins maldos u paaukimus dienos ventimas suteikia prog pakviesti vis Dievo taut apmstyti tem Paaukimas Banyios tarnystje. Apatalas Paulius rao: „Garb Dievui, ms Viepaties Jzaus Kristaus Tvui, <…> mus isirinkdamas jame prie pasaulio sukrim <…> jis i anksto paskyr mus per Jz Krist tapti jam sniais“ (Ef 1, 3–5). Prie pasaulio sukrim, prie mums engiant egzistencij, dangikasis Tvas asmenikai mus pasirinko, paaukdamas umegzti su juo snik santyk per siknijus od Jz, vadovaujant Šventajai Dvasiai. Mirdamas dl ms Jzus mums atvr Tvo meils slpin ir t j visikai uvaldiusi meil dovanojo mums visiems. Suvienyti su Jzumi – Galva sudarome vien Kn – Banyi.
Dl dviej tkstantmei istorijos svorio sunkiau suvokti ventojo Pauliaus mokymo erd sudaranio dievikosios snysts slpinio naujum. Apatalas primena, jog Tvas paskelb „mums savo valios paslapt <…> visa <…> i naujo suvienyti Kristuje tartum galvoje“ (Ef 1, 9–10). Ne be entuziazmo jis priduria: „Be to, inome, kad viskas ieina gera mylintiems Diev, btent jo valia paauktiesiems. O kuriuos jis i anksto numat, tuos i anksto ir paskyr tapti panaius jo Snaus pavidal, kad is bt pirmgimis i daugelio broli“ (Rom 8, 28–29). Perspektyva ities nuostabi: esame paaukti gyventi kaip Jzaus broliai ir seserys, jaustis es to paties Tvo vaikai. Tai dovana, apverianti visas vien mogikas mintis ir planus. Tikrojo tikjimo ipainimas plaiai atveria protus ir irdis neisemiamam Dievo slpiniui, persmelkianiam mogikj bt. K besakyti apie ms dienomis labai stipri pagund jaustis paiam sau pakankamam tokiu mastu, kad apsiribojama savimi ir usiveriama slpiningam Dievo planui. mus kreipiasi Kristaus asmenyje atsiskleidianti Tvo meil.
Norint atsiliepti Dievo kvietim ir leistis keli nebtina jau dabar bti tobuliems. inome, kad savo nuodms suvokimas leido snui palaidnui rytis grti ir taip patirti susitaikinimo su Tvu diaugsm. mogikasis trapumas ir ribotumas nra klitis, jei tai padeda vis labiau suvokti, jog mums reikia atperkamosios Kristaus malons. Ši ventojo Pauliaus patirtis leido pasitikti: „Todl a mieliausiu noru girsiuosi silpnumais, kad Kristaus galyb apsigyvent manyje“ (2 Kor 12, 9).
Banyios – mistinio Kristaus Kno slpinyje dievikoji meils galia keiia mogaus ird, suteikdama jam gebjim perduoti Dievo meil broliams. Ami tkmje daugyb vyr ir moter, perkeisti dievikosios meils, pavent savo egzistencij Karalysts labui. Jau Galiljos jros krante daugelis buvo Kristaus patraukti: jie atjo siekdami kno ar dvasios igydymo ir buvo paliesti jo malons galybs. Kiti buvo jo parinkti asmenikai ir tapo jo apatalais. Taip pat matome asmenis – Marij Magdaliet ir kitas moteris, – sekusius j savo iniciatyva, tiesiog i meils, taiau panaiai kaip mokinys Jonas umusius ypating viet Jzaus irdyje. Šie vyrai ir moterys, per Krist pain Tvo meils slpin, ireikia visados esani Banyioje paaukim daugyb. Jzaus Motina Marija yra paaukimo ypatingu bdu liudyti Dievo meil pavyzdys – ji savo tikjimo piligrimystje tiesiogiai susijusi su siknijimo ir Atpirkimo slpiniu.
Kristuje – Banyios, jo Kno, Galvoje visi krikionys yra „irinktoji gimin, karalikoji kunigyst, ventoji tauta, sigytoji liaudis, paaukta igarsinti lovingus darbus“ (1 Pt 2, 9). Banyia yra venta, nors jos nariams ir reikia nuskaistinimo, kad ventumas, kuris yra Dievo dovana, juose rt visu spindesiu. Vatikano II Susirinkimas atskleisdamas visuotin paaukim ventum teigia: „Kristaus sekjai yra Dievo paaukti ne dl savo darb, bet pagal jo paties plan bei jo malone ir yra nuteisinti Viepatyje Jzuje bei tikjimo kriktu tikrai tap Dievo vaikais ir dievikosios prigimties dalininkais, todl i tikrj tap venti“ (Lumen gentium, 40). Pagal visuotin kvietim Aukiausiasis Kunigas Kristus rpindamasis Banyia i kiekvienos kartos paaukia moni rpintis jo tauta; jis ypa aukia vyrus tarnaujamj kunigyst vykdyti tvikj funkcij, kylani i paties Dievo tvysts (Ef 3, 15). Kunigo misija Banyioje yra nepakeiiama. Vis dlto, nors kai kuriuose regionuose pastebimas dvasinink stygius, nedera prarasti tikrumo, kad Kristus ir toliau paadins vyr, kurie kaip apatalai paliks savo usimimus ir visikai atsids ventj slpini ventimui, Evangelijos skelbimui ir sielovados tarnystei. Mano garbingasis pirmtakas Jonas Paulius II apatalikajame paraginime Pastores dabo vobis ia tema ra: „Kunigo ry su Jzumi Kristumi, o Jame – su Jo Banyia grindia pats buvimas kunigu sakramentinio patepimo – konsekracijos dka, taip pat jo veikla, arba misija ir tarnyba. Ypatingu bdu „ventintas kunigas yra Kristaus, esanio Banyioje kaip slpinyje, komunijoje ir misijoje, tarnas. Bdamas Kristaus „patepimo“ ir „misijos“ dalininkas, jis gali Banyioje tsti Kristaus mald, od, auk ir iganomj veikl. Tad jis yra Banyios – slpinio tarnas, nes sudabartina prisiklusio Kristaus dalyvavimo banytinius ir sakramentinius enklus“ (16).
Kitas ypatingas paaukimas, uimantis Banyioje garbing viet, yra paaukimas pavstj gyvenim. Marijos i Betanijos, kuri „atsisdusi prie Viepaties koj, klaussi jo odi“ (Lk 10, 39), pavyzdiu, daugelis vyr bei moter pasivenia visikai ir iskirtinai sekti Kristumi. Nors jie vairiopai tarnauja mogikojo ugdymo srityje, rpinasi vargais, vykdo vietim, padeda ligoniams, taiau ios veiklos nelaiko pagrindiniu gyvenimo tikslu, bet, kaip pabriama Kanon teiss kodekse: „Pirmutin ypatinga vienuoli pareiga turi bti dievikj dalyk apmstymas ir nuolatinis vienijimasis su Dievu maldoje“ (kan. 663, § 1). Apatalikajame paraginime Vita consecrata Jonas Paulius II paymjo: „Banyios tradicija vienuolin profesij laiko ypatingu ir vaisingu Krikto paventimo pagilinimu, kadangi per j glaudi jau kriktu pradta vienyb su Kristumi pavirsta supanajimo su Juo dovana, kuri aikiau ireikia ir realizuoja evangelini patarim ipainimas“ (30). Atmindami Kristaus patarim: „Pjtis didel, o darbinink maa. Melskite pjties eiminink, kad atsist darbinink savo pjt“ (Mt 9, 37), atkreipiame dmes reikal melsti paaukim kunigyst ir pavstj gyvenim. Nenuostabu, kad ten, kur meldiamasi, paaukimai klesti. Banyios ventumas i esms priklauso nuo vienybs su Kristumi ir nuo atvirumo malons, veikianios tikinij irdyse, slpiniui. Todl visus tikiniuosius noriau pakviesti puoselti artim ry su Kristumi, savo tautos Mokytoju ir Ganytoju, sekant Marija, saugojusia ir svarsiusia irdyje dievikuosius slpinius (plg. Lk 2, 19). Drauge su Ja, uimania kertin viet Banyios slpinyje, meldiams:
Tve, paadink tarp krikioni
gausi ir vent paaukim kunigyst,
kurie palaikyt gyv tikjim
ir su dkingumu isaugot tavo Snaus Jzaus atminim,
skelbdami jo od ir teikdami sakramentus,
kuriais tu nuolat atnaujini tikiniuosius.
Duok mums vent tavo altoriaus tarnautoj,
rpestingai ir uoliai saugani Eucharistij,
ikiliausios Kristaus dovanos sakrament
pasaulio atpirkimui.
Paauk tavo gailestingumo tarnautoj,
kurie per Sutaikinimo sakrament
skleist tavo atleidimo diaugsm.
Tve, padaryk, kad Banyia su diaugsmu priimt
gausius tavo Snaus Dvasios kvpimus
ir klusniai priimdama jo pamokymus
rpintsi paaukimais kunigysts tarnyb
bei pavstj gyvenim.
Padk vyskupams, kunigams ir diakonams,
pavstiesiems asmenims ir visiems pakriktytiesiems Kristuje,
kad itikimai vykdyt savo misij tarnaudami Evangelijai.
To praome per Krist, ms Viepat. Amen.
Marija, Apatal Karaliene, melski u mus!
I Vatikano, 2006 m. kovo 5 d.
BENEDICTUS PP. XVI
„Banyios inios“
katalikai.lt |
pradi
vir