pradi
 

















 
 
 
 
 Popieiaus Benedikto XVI inia 2006 m. Misij sekmadienio proga
 
 Brangs broliai ir seserys!

1. Pasaulio misij sekmadienis, kur vsime spalio 22 d., iais metais teikia mums prog apmstyti tem „Artimo meil – misijos siela“. Jei misija artimo meil nekrypsta, jei, vadinasi, ji nekyla i gilaus dievikosios meils akto, jai gresia pavojus bti susiaurintai iki grynai filantropins ir socialins veiklos. Tuo tarpu Evangelijos patyrimo ir skelbimo erdis yra Dievo meil kiekvienam mogui, ir visi, kurie j priima, savo ruotu tampa ios meils liudytojais. Dievo meil, dovanojanti pasauliui gyvyb, yra meil, padovanota mums Jzuje, iganymo odyje, tobulame dangikojo Tvo gailestingumo paveiksle. Todl iganymo ini galima gerai apibendrinti evangelisto Jono odiais: „Dievo meil pasireik mums tuo, jog Dievas atsiunt pasaul savo viengim Sn, kad mes gyventume per j“ (1 Jn 4, 9). Prisikls Jzus patikjo apatalams uduot skelbti ini apie i meil, ir apatalai, Sekmini dien vidujai perkeisti Šventosios Dvasios galia, m liudyti mirus ir prisiklus Viepat. Nuo tada Banyia tsia i misij, kuri visiems tikintiesiems yra btina ir nuolatin pareiga.

2. Tad kiekviena krikionikoji bendruomen paaukta skelbti Diev, kuris yra meil. pagrindin ms tikjimo slpin isamiau pasigilinau enciklikoje Deus caritas est. Savo meile Dievas perskverbia vis krinij ir monijos istorij. I Dievo rank mogus iriedjo kaip meils iniciatyvos vaisius. Taiau vliau nuodm aptemd jo dievikj paveiksl. Apgauti piktojo, pirmieji protviai Adomas ir Ieva paeid pasitikjimu grst santyk su savo Viepaiu ir pasidav piktojo, pasjusio tarim, kad Viepats ess prieininkas ir nors apriboti j laisv, gundymui. Taip jie save paius ikl pirm viet neusitarnaujamos dievikosios meils atvilgiu, bdami sitikin, kad taip teigia savo valios laisv. Dl to jie galiausiai neteko savo pirmaprads laims ir patyr, koks kartu yra nuodms ir mirties lidnumas. Taiau Dievas j nepaliko ir paadjo jiems bei j palikuonims iganym, i anksto paskelbdamas, jog atsisis savo viengim Sn, Jz, kuris, atjus metui, apreik jo tvik meil, gebani i blogio ir mirties vergijos atpirkti kiekvien mogikj btyb. Todl Kristuje mums buvo suteiktas nemirtingas gyvenimas, Trejybs gyvenimas. Kristaus, paklydusios avies nepaliekanio Gerojo Ganytojo, dka vis laik mons turi galimyb engti bendryst su Dievu, gailestinguoju Tvu, pasirengusiu vl savo namus priimti sn palaidn. Stebinantis ios meils enklas yra kryius. Kristaus mirtimi ant kryiaus – raiau enciklikoje Deus caritas est – „Dievas atsigria prie save pat, atiduodamas save, kad pakelt ir igelbt mog – tai pati didiausia meil. <...> Btent ten i ties galima pamatyti. Ir pradedant nuo to apibrtina, kas yra meil. Praddamas nuo vilgsnio tai, krikionis atranda savo gyvenimo ir meils tak“ (12).

3. Savo kanios ivakarse Vakariens kambaryje Paschos vsti susirinkusiems mokiniams Jzus kaip testament paliko „nauj meils statym – mandatum novum“: „A jums tai sakau: vienam kit mylti!“ (Jn 15, 17). Brolika meil, kurios Viepats prao savo „draug“, kyla i tvikos Dievo meils. Apatalas Jonas sako: „Kiekvienas, kuris myli, yra gims i Dievo ir pasta Diev“ (1 Jn 4, 7). Tad norint mylti taip, kaip myli Dievas, btina gyventi jame ir juo: Dievas yra mogaus pirmutiniai „namai“, ir tik kas jame gyvena, dega dievikosios meils ugnimi, gebania „udegti“ pasaul. Argi tai nra Banyios misija visais laikais? Taigi nesunku suprasti, kad tikrasis misionierikasis usidegimas, prioritetin banytins bendruomens pareiga, susijs su itikimybe dievikajai meilei, ir tai galioja kiekvienam pavieniam krikioniui, kiekvienai vietinei bendruomenei, dalinms Banyioms ir visai Dievo tautai. Btent ios bendrosios misijos suvokimas teikia jg dosniai imtis mogikojo ir dvasinio skatinimo darb, liudijani, kaip enciklikoje Redemptoris missio ra mylimasis Jonas Paulius II, „bet kurios misionierikosios veiklos siel – meil, kuri yra ir lieka misijos varomoji jga ir kartu vienintelis kriterijus k nors daryti ar nedaryti, k nors keisti ar ilaikyti. Ji yra vis veikl kreipiantis principas ir tikslas, kur ji turi orientuotis. Kas daroma dairantis meil arba kvpus meilei, niekada nra menka ir visada gera“ (60). Tad bti misionieriumi reikia mylti Diev visa savo savastimi ir prireikus atiduoti u j ir savo gyvyb. Kiek daug kunig, vienuoli ir pasauliei meil jam ir ms laikais paliudijo ikiliausiu bdu – kankinyste! Bti misionieriumi – tai, kaip gerajam samarieiui, imtis vis moni varg, pirmiausiai neturtingiausij bei labiausiai stokojanij, nes, kas myli Krist irdimi, tas nesiekia gyvendinti savanaudik interes, bet ieko Tvo lovs ir artimo gerovs. ia gldi apatalikos misijins veiklos, perengianios sienas ir kultras, pasiekianios tautas ir plintanios iki atokiausi pasaulio krat, vaisingumo paslaptis.

4. Brangs broliai ir seserys, Pasaulio misij sekmadienis tebna jums naudinga proga vis geriau suvokti, kad liudyti meil, misijos siel, privalu visiems. Tarnavimas Evangelijai neturi bti pavienio asmens nuotykis, tai laikytina bendra kiekvienos bendruomens pareiga. Šalia stovinij evangelizacijos forpostuose – ia, kupinas dkingumo, galvoje turiu misionierius ir misionieres – prie Dievo karalysts emje skleidimo vairiopai malda ir bendradarbiavimu prisideda daugelis kit – vaik, jaunuoli, suaugusij. Linktina, kad toki bendr pastang vis daugt. Mielai pasinaudodamas ia proga, dkoju Taut evangelizacijos kongregacijai ir popieikosioms misij draugijoms, su pasiaukojimu visose pasaulio dalyse koordinuojanioms pastangas remti veikl t, kurie yra prieakinse misionierikosios veiklos gretose. Šveniausioji Mergel Marija, savo buvimu kryiaus papdje ir malda Auktutiniame kambaryje veikliai prisidjusi prie banytins misijos itak, teremia j darb ir tepadeda krikionims vis labiau gebti mylti, idant jie dvasinio gyvenimo itrokusiame pasaulyje tapt gyvojo vandens altiniais. To i visos irdies linkdamas, visiems teikiu savo palaiminim.

Vatikanas, 2006 m. balandio 29 d.

BENEDICTUS PP. XVI
 
 
   
Apie naujien grupes 
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi