Liepos–rugpjūčio „Artuma“ – vasariška ir tradiciškai dviguba. Šio numerio tema – krikščionių veiklumas – itin opi ir atostogauti kviečianti aktyviai. Nors ne taip jau seniai žurnale rašyta apie veiklią meilę, bet „Laiške skaitytojams“ redaktorius Darius Chmieliauskas pastebi, jog įpratome kas tyliai pakampiais pabambėti, kas garsiai pašūkauti TV eteryje, tačiau… vis mažiau ir veikliai kurti gėrį.

Ar pamenate pasaką apie kaimo žmones, į šventę sutarusius atsinešti po ąsotį vyno nuo kiekvienos šeimos ir jį supilti į bendrą statinaitę? Paragavus paaiškėjo, kad joje – tik nudažytas uogiene vanduo. Ar neprimena šis siužetas mūsų elgesio visuomenėje kuriant bendrąjį gėrį ir visuotinę gerovę? Psichologė Zita Vasiliauskaitė išsamiai aprašo šį vengimo prisiimti atsakomybę reiškinį bei socialinį pasyvumą, įvardintiną kaip „tinginystės arba nieko nedarymo psichologiją“.

Būti ar veikti? Kaip ir kur vingiuoja krikščioniškas „vidurio kelias“? Ar yra „tinkamas“ ir „netinkamas“ laikas apaštalinei veiklai? Juk beviltiškose gyvenimo situacijose itin svarbu šalia savęs jausti tuos, kurie savo gyvenimo pavyzdžiu liudija gyvą viltį... Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė svarsto apie Dievo malones kaip vengiamas išpakuoti dovanas. Kaip Viešpats jaučiasi, regėdamas tokį mūsų elgesį?

Kun. Kęstutis K. Brilius MIC primena, jog darbų daug ir užteks visiems; jis ragina nepasitikėti dabartinio liberalizmo doktrina, pilna „išlaisvinimų“ nuo visko, kas bent kiek įpareigoja, reikalauja apsispręsti, būti atsakingus. Sėdėjimas žiūrovo fotelyje prieš ekraną, nors ir teikia laisvės ir pasirinkimo iliuziją, yra apgaulingas. Mygtukų paspaudimais, elektroniniais balsavimais reiškiamos „nuomonės“ – tai ne pilietiškas, atsakingas veiklumas ir jau jokiu būdu – ne kūrybiškas krikščioniškas elgesys!

Bendruomeniško elgesio stokos ir Garliavos įvykių kontekste dr. Artūras Lukaševičius klausia, ar nereikėtų mums šiandien dorinio atgimimo sąjūdžio? Ir pasitelkia net biblinį pavyzdį: kai prieš 3300 m. žydai išgyveno nacionalinį išsivadavimą iš Egipto nelaisvės, vidinio išlaisvinimo jiems dar teko ilgokai palaukti…

Mindaugo Radušio nuomone, krikščionims iškyla nelengva užduotis, nes jie privalo suderinti ir aktyvų reiškimąsi pasaulyje, ir mokėjimą būti su savimi (juk tai viena pagrindinių susitikimo su Dievu prielaidų!)… Tačiau ir tokiai dilemai spręsti galime rasti tvirtų pavyzdžių, tarkime, Ignacas Lojola, daugybei valandų atsiskirdavęs ir melsdavęsis oloje, – apie šį Kristaus karį rašo Vanda Ibianska.

Pavyzdžio galia – neišmatuojama, ir ne tik auklėjant vaikus (kaip teigia Paulas Lemoine’as, šįkart tėvus mokantis sąžiningai ir motyvuotai naudotis bausmės ir atlygio metodais). Todėl numeryje pristatomos ir įvairios savanoriškos iniciatyvos, galinčios tapti įkvėpimo šaltiniu kitų veiklai, pvz.: „Vilties kalnas“, „Šviesos dirbtuvės“. Tėvas Antanas Saulaitis SJ pasidalija ir tarptautinių krikščioniškų iniciatyvų pavyzdžiais. Apie pamokomąją žodžių, o ne tik pavyzdžių galią drįsta priminti kun. Danielius Dikevičius.
Mylėdami tik tuos, kurie myli mus, užsidarome siaurame savanaudiškumo rate ir mumyse nebelieka Dangaus karalystę kuriančios jėgos. Vaikų meilė yra priešinga savanaudiškumui, todėl jie – geriausi meilės mokytojai. Primindama tai, Čenstakavos Dievo Motinos ikona pradeda piligriminę kelionę po pasaulį už gyvybės ir meilės civilizaciją; Lietuvoje ši ikona viešės po dieną visose vyskupijose (rugpjūčio 5–12 d.).

„Ar šeima tikrai vertybė? Ar pinigų yra tik vaikų namams?“ – klausia Jolita Pukelienė. Ar nėra taip, jog šeimų socialinės problemos dažniausiai sprendžiamos atimant vaikus ir apgyvendinant juos globos įstaigoje? Tad dar kartą – apie valstybinės paramos sistemas. Apie šeimos politikos aktualijas taip pat rašo Algimantas Ramonas – juk birželio 19-ąją Seime vyko pirmasis balsavimas, siekiant priimti LR Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimus.

Tačiau ne vienas tekstas, kaip ir dera vasaros numeriui, skirtas atokvėpiui: tai ir Kristupo Kolumbo gyvenimo apžvalga, ir „Gero kino kampelis“. O apie fizinę Dievo buveinę – mūsų kūnus ir mitybą – rašo gydytojas Petras.

Vasara – atlaidų turtingas metas, to pamiršti neleidžia ir viršelį puošiantis Švč. Mergelės Marijos Krikščioniškų Šeimų Karalienės paveikslas – tai gyvas priminimas ir raginimas atvykti į atlaidus Žemaičių Kalvarijoje! Redakcija kviečia dalyvauti visuose katalikiškuose renginiuose, tad informuoja apie būsimus atlaidus ir pamaldų juose laiką, Palaimintojo Jurgio Matulaičio metams skirtus renginius Marijampolėje ir kitur. 

 „Artumos“ redakcija atsisveikina iki rugsėjo ir linki Viešpaties artumo, kad ir kur būtume, – kaip darbe, taip ir poilsyje, – primindama: kad ant žemės būtų taip, kaip danguje, turime atsiliepti į Jėzaus kvietimą ir veikti.

Rūta LAZAUSKAITĖ