Artėjant Lietuvos Jaunimo Dienoms 2010 Panevėžyje (birželio 26-27), iš vienuolikos pasiūlytų kūrinių išrinktas himnas, kuris ne tik skambės jaunimo susitikimo metu, bet ir kvies į jį atvykti. Himną „Kelkis ir eik“ sukūrė 21 metų studentė, Justina Mikulytė iš Kaišiadorių, jai žodžius kurti padėjo Darius Žukauskas.

Himno vertinimo komisija, kurią sudarė profesionalūs krikščionys muzikantai ir organizacinės komandos atstovai, antrame ture rinko himną iš trijų kūrinių, kurie buvo beveik lygiaverčiai. Himnas nugalėtojas varžėsi su Mildos Kriščiūnaitės ir Ingridos Ručinskienės, kurios jau yra sukūrę po himną Lietuvos jaunimo dienoms 2004 „Negaliu tylėt“ ir 2007 „Būk drąsus, nebijok!“ , kūriniais. Justinos sukurtas himnas buvo pasirinktas todėl, kad jo priegiesmis patraukia visus giedoti, lengvai įsimenama melodija, yra jaunatviško stiliaus.

***
Pakalbinome himno autorę Justiną Mikulytę. Mergina studijuoja etiką Vilniaus pedagoginiame universitete, yra ketvirtame kurse ir vasarą, prieš pat Jaunimo dienas jau turėtų baigti mokslus.

Kartu su Dariumi Žukausku Lietuvos jaunimo dienų himno konkursui sukūrėte giesmę „Kelkis ir eik“, kurią komisija atrinko kaip ateinančių metų Lietuvos jaunimo dienų himną. Kas paskatino tave kurti šį kūrinį ir dalyvauti konkurse?

Jaunimo dienoms pasirinkta Evangelijos pagal Morkų ištrauka, kur pasakojama apie paralyžiuotąjį, kurį draugai, praardydami stogą, atnešė pas Jėzų, kad Jis pagydytų, labai atitinka mano situaciją. Draugai iš Kaišiadorių vyskupijos jaunimo komandos (KVJK), kurios, galima sakyti, esu užauginta, man pasakė, kad yra toks konkursas, paragino dalyvauti. Turbūt jei ne jie, nieko nebūtų. Mes su Darium kuriame krikščionišką muziką. Pagalvojom, kodėl ne? Būtų gera, jei galėtume parašyti prasmingus žodžius, kylančius iš maldos. Norėjom, kad himnas galėtų giliai paliesti širdis.

Himną kūrėme tris mėnesius. Patys „kabliukai“ – priegiesmis, intro – buvo akimirkų reikalas. Pirmiausia man mintyse suskambo žodžiai „stok, broli, stok, sese“, nes žodžiai kelkis ir eik asocijuojasi su pirmu veiksmu – turi atsistoti, atsikelti. Tai toks šaukimas. Ir kai atėjo šitie žodžiai, tai kartu jau mačiau vaizdą – pradeda žmonės giedoti ir visi stojasi, kelia rankas į viršų, gieda. Stojasi į Dievą. Tai kaip ženklas, parodymas Dievui, kad myli Jį ir nori su Juo bendrauti. Tas „stok“, reiškia, kad aš - pasiryžęs.

Daug laiko skyrėme posmelių žodžiams, nesinorėjo banalių, beprasmių. Draugai įkvėpdavo, sakydami: „Įsivaizduok, žmonės dainuos šituos žodžius. Daryk taip, kad Dievas galėtų kalbėti jiems per tai“. Prieš kurdami meldėmės, skaitėme minėtą Evangelijos ištrauką, labai norėjome, kad Dievas per himno žodžius paliestų žmones. Taip pat labai džiaugiausi, kad draugai dalyvavo ir darant įrašą. Kai daug žmonių, tai kaip stiprus kumštis – galima daug nuveikti.

Ar tikėjaisi, kad jūsų kūrinys bus atrinktas kaip Lietuvos jaunimo dienų himnas?

Dariau viską Dievui. Žinojau, kad jei himnas nelaimės, kažkas vis tiek jį dainuos, aš patį jį giedosiu. Vis pagalvodavau: „Viešpatie, padariau, ką galėjau, o Tu jau žinai, ko reikia“. Draugai labai tikėjo, kad laimėsim. Be to, kuriant himną buvo daug kitų užsiėmimų – vasarą stovyklos, kitos tarnystės, rudenį – mokslai. Tai per daug apie tai nebuvo laiko mąstyti.
Tai ne pirmas tavo ir Dariaus kūrinys. Kokia yra judviejų kaip kūrėjų patirtis?

Mes su Dariumi turime grupę „Iš nieko“. Iš pradžių grojome atskirai, Darius grojo su draugu, jiedu pasivadino „Nieko“, iš čia ir mūsų grupės pavadinimas. Negrojam vien šlovinimo ar krikščioniškos muzikos, kaip „Ichthus“ ar „Gyvai“. Yra giesmių, yra paprastų dainų.

Ką veikia Darius?

Jis studijuoja menotyrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete, yra trečiame kurse.

Ar esi dalyvavusi Lietuvos jaunimo dienose Šiauliuose ar Klaipėdoje? Kokie liko įspūdžiai?

Dalyvavau Jaunimo dienose Šiauliuose, prieš penkerius metus. Prisimenu, kad buvo labai gražus himnas. Tais metais jį atliko R.Čivilytė, vadinosi „Negaliu tylėt“. Patiko vykę koncertai. Tuomet dar neturėjau stiprių dvasinių patirčių. Giliau į tikėjimą ėjau per pastaruosius metus.

Minėjai, kad tau labai svarbi jūsų bendruomenė - Kaišiadorių vyskupijos jaunimo komanda (www.kvjk.lt). Ką veikiate, būdami kartu? Ką reiškia būti bendruomenėje?

Mes dalyvaujame, giedame sekmadienio vakarinėse Mišiose, taip pat būna organizuojamos Varkalėse stovyklos vaikams ir jaunimui, sutvirtinamiesiems, piligriminiai žygiai į Pivašiūnus. Mes padedame mūsų kunigui Algirdui Akelaičiui ir Jolantai Celešienei (vadiname ją teta Jolanta) organizuoti šiuos ir kitus renginius, patys dalyvaujame. Tie, kurie išvažiuoja studijuoti į Vilnių ar Kauną, renkasi į kassavaitinius susitikimus tuose miestuose. Taip pat yra grupelės Kaišiadoryse ir Žiežmariuose. Susitikę kalbame apie tikėjimą, skaitome Evangeliją, dalinamės patirtimi. Kartais rengiame šlovinimo vakarus – mėgstame giedoti. Svarbiausia – mūsų įsipareigojimas eiti su Jėzumi per gyvenimą, atverti Jam širdį ir skelbti kitiems. Kartą per mėnesį atliekame išpažintį, kiekvieną sekmadienį priimame Komuniją. Gyvename katalikišką gyvenimą – norime susitikti su gyvu Jėzumi.

Kaip įsitraukei į krikščionišką veiklą?

Viskas prasidėjo nuo giedojimo Kaišiadorių chore. Trejus metus giedojau. Nuo 12 metų svajojau groti gitara, ją nusipirkusi sukūriau pirmąją savo giesmę, pagiedojau ją bažnyčioje. Kunigas Algirdas Akelaitis ir teta Jolanta pastebėjo mane ir pakvietė į iniciatyvių jaunų žmonių grupę. Jie matė, kad jauni žmonės yra muzikalūs, nori kažką veikti, kad juos traukia Dievas. Taip viskas ir prasidėjo.

Visiems, dar neturintiems bendruomenės ir neatradusiems džiaugsmo būti krikščioniu, Justina siūlo dalyvauti „Atviro stogo dienose“, kur besiruošdamos Lietuvos jaunimo dienoms, prisistato ir prisijungti kviečia įvairios krikščionių bendruomenės. Taip pat atvykti į Lietuvos jaunimo dienas Panevėžyje birželio 26-27 dienomis, kur ji atliks šios šventės himną „Kelkis ir eik“. Dabar dar tobulinamas kūrinys pirmą kartą nuskambės ir visiems taps prieinamas pasiklausyti prieš Kalėdas, kai jis bus pristatytas kaip dovana būsimiems LJD dalyviams. Naujienos apie tai – LJD internetinėje svetainėje http://www.jaunimodienos.lt/ljd2010/.

Justiną kalbino Sigita Purytė