Kovo 24–25 d. Vilniaus arkivyskupijos sielovados centre Lietuvos jaunimo sielovados bendradarbiai buvo susirinkę į Jaunimo pastoracijos tarybos prie Lietuvos Vyskupų Konferencijos organizuotą jaunimo sielovados forumą. Dvi dienas skaitytų pranešimų bei darbo grupių metu įvairiais aspektais buvo kalbama apie šiandieninius jaunimo poreikius ir tai, kaip Bažnyčia gali į juos atsiliepti.

Pranešimus skaitė jaunimo sielovadininkas kun. Gregor Giele iš Vokietijos, kun. Eric Vancraeynest iš Belgijos, Anne Marie Conestabile ir kun. John Klevence iš JAV.

Forume dalyvavo apie 200 jaunimo sielovados bendradarbių iš visos Lietuvos, kurie atstovavo skirtingas jaunimo sielovados veiklos sritis: akademinę sielovadą, Bažnyčios judėjimus, katalikiškas bei ekumenines jaunimo organizacijas, parapijas, vienuolijas, vyskupijų jaunimo ir šeimos centrus.

Pirmą dieną buvo kalbama apie šiandieninius jaunimo poreikius, aktualias jaunimo kultūros tendencijas. Svečiai savo pranešimuose dalinosi įžvalgomis, patirtimi iš tiesioginio darbo su jaunimu.

Pirmos dienos metu dažniausiai buvo įvardintos šios jaunimo tendencijos: jaunimo kaip atskiros socialinės grupės amžius ilgėja, jie pradeda vis anksčiau bręsti ir siekia ilgiau išlikti jauni. Jaunimas išsiskiria kaip grupė, turinti daug laisvo laiko, nevaržomai išnaudojanti judėjimo laisvę, nevaržomai leidžianti pinigus, greitai išbandanti naujoves. Pastebėta, jog tarp jaunimo atsiranda socialinė atskirtis „laimėtojai“ – „pralaimėtojai“, daugėja vienišų jaunų žmonių, kurie didesnę dienos dalį praleidžia internete. Ryškėja individualizmas, asmeninio kelio atradimas ir savo poreikių tenkinimas tampa svarbiausiu uždaviniu, dėl to jauni žmonės dažnai stokoja misionieriškos dvasios bei nenori aukotis bendruomenės interesams. Jaunimas giliai ir išsamiai siekia išgyventi esamąjį laiką, – šiandieną, – o ateitį planuoja nenoriai, sunkiai įsipareigoja ilgesniam laikui (tiek šeimoje, tiek grupių, bendruomenių veikloje).

Kalbėdami apie dvasinius poreikius, forumo dalyviai pastebėjo, jog iš Bažnyčios mokymo ir tikėjimo tiesų jauni žmonės dažnai pasiima tik tai, kas jiems tinka ir patinka. Dėl to kyla religinės dispersijos (išsibarstymo, visumos netekimo) grėsmė ateinančioms kartoms. Tikėjimo žinios bei Bažnyčios tradicijos, liturgijos ženklai tampa vis sunkiau suprantami dėl žinių ir autentiško tikėjimo perdavimo šeimoje stokos. Dažnai šiandieniai dvasiniai jaunimo poreikiai būna sunkiai atpažįstami.
Jėzus Kristus savo mokinius siunčia į visą pasaulį, vadinasi ir į jaunimo pasaulį. Bažnyčia turi perteikti Gerąją Naujieną jaunimui suprantama kalba, adaptuoti ją jaunimo kultūrai. Jaunimo sielovadoje reiktų siekti padėti jaunam žmogui susitikti su Dievu bei kartu leisti atpažinti savo dvasinius poreikius ir jį lydėti šiame kelyje. Jaunimas ieško draugiškų palydėtojų, jiems reikia gyvų, nuoširdžių tikėjimo liudytojų. Vienas svarbiausių Bažnyčios atsako būdų į šiandienius jaunimo poreikius yra asmeninis, nuoširdus, gyvas santykis. Jaunas žmogus nori tikrumo, atvirumo, trokšta, kad jį priimtų tokį, koks jis yra ir leistų jam realizuoti save Bažnyčios veikloje.

Vyskupas Rimantas Norvila forumo pabaigoje džiaugėsi bendru darbu bei jo dalyviams Jaunimo pastoracijos tarybos vardu pažadėjo panašaus pobūdžio forumą surengti ir kitais metais.

Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras
www.vajc.lt