Lietuvos šventovės ir piligriminės vietos
 











 
 

 

JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ KELIO SVETAINĖ

Pakelių kryžiai ir koplytėlės, ypač būdingi Lietuvos kraštovaizdžiui praeityje, pelnė mūsų kraštui Kryžių šalies vardą. Lietuvių pagarbą kryžiui išreiškia unikali šventovė po atviru dangumi – Kryžių kalnas.

Maldingumas Marijai taip pat būdingas katalikiškosios Lietuvos bruožas. Marijos šventovių gausu visose Lietuvos vyskupijose. Marijos apsireiškimu ir stebuklingu paveikslu garsi Šiluva, maloningu Gailestingumo Motinos atvaizdu – Vilniaus Aušros Vartų šventovė. Seniausia ir savo laiku žymiausia Marijos šventovė su stebuklingu paveikslu yra Trakuose. XVII a. Žemaičių Kalvarijoje pastatyta bažnyčia, kurioje gerbiamas Marijos paveikslas, įrengtos Kryžiaus kelio stotys (Kalnai). Neseniai atstatytos ir kitos tikinčiųjų gausiai lankytos šventovės – Vilniaus Kalvarijų stotys. Kaišiadorių vyskupijoje didžiausius maldininkų būrius sutraukia Pivašiūnų, o Panevėžio vyskupijoje – Krekenavos Marijos šventovės. Vilkaviškio vyskupijoje ypač gerbiamas arkivyskupo Jurgio Matulaičio atminimas.

Dauguma išlikusių Lietuvos bažnyčių statytos XIX a. Ypač brangios išlikusios XVII – XIX a. medinės bažnytėlės, dekoruotos vietinių meistrų. Seniausia yra XIV a. statyta Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia. Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčios Vilniuje –puikūs gotikos pavyzdžiai. Kontrreformacijos sąjūdžio meninę išraišką įkūnijo baroko architektūra: Vilniaus šv. ap. Petro ir Povilo bažnyčia, Pažaislio vienuolyno ansamblis. Daug kartų perstatyta Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra. Joje Šv. Kazimiero koplyčioje gerbiamos Lietuvos šventojo globėjo Kazimiero relikvijos.