„Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną man teks džiaugsmas atverti Šventąsias duris. Šia proga jos bus Gailestingumo durys, ir kiekvienas, kuris žengs pro šias duris, patirs paguodžiančio, atleidžiančio ir viltį įkvepiančio Dievo meilę.“

(plg. Popiežiaus PRANCIŠKAUS Šventųjų metų paskelbimo bulė MISERICORDIAE VULTUS, 1–3)

Ypatingojo Gailestingumo jubiliejus pradėtas švęsti Šventųjų durų atidarymu (Vatikano Šv. Petro bazilikoje – gruodžio 8 d., kitose keturiose Romos bazilikose – gruodžio 13 d.) ir bus užbaigtas jas uždarant, kaip ir ankstesniais Šventaisiais metais.

Lietuvoje Gailestingumo jubiliejus pradedamas švęsti 2015 m. gruodžio 13 d. atidarant Šventąsias duris visose vyskupijų katedrose, taip pat keturiose bazilikose, dviejose šventovėse ir poroje bažnyčių. Visų jubiliejinių šventovių Lietuvoje sąrašas ir kita informacija >

Įžengimo pro Šventąsias duris prasmė

„Dievo durys visada atviros“, – rašė popiežius Pranciškus Šventųjų metų skelbimo bulėje Misericordiae vultus. Šventosios durys, atidaromos Jubiliejiniais metais, nurodo žingsnį, kurį mes kiekvienas esame kviečiamas žengti žvelgdamas į Kristų, sakantį: „Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas...“ (Jn 10, 9). Tai perėjimo iš nuodėmės į malonę ženklas.

Jubiliejinių Gailestingumo metų piligrimystė žengiant pro Šventąsias Gailestingumo duris turėtų būti akstinas atsiversti. Pasak popiežiaus Pranciškaus, peržengdami jų slenkstį „leidžiamės apkabinami Dievo gailestingumo ir įsipareigojame būti gailestingi kitiems, kaip Tėvas yra gailestingas mums“.

Įeiti pro Šventąsias duris reiškia:

• išpažinti, kad Jėzus Kristus yra Viešpats –
    sukalbėk TIKIU Į VIENĄ DIEVĄ   
• sustiprinti Jame savo tikėjimą –
    dalyvauk šv. Mišiose   
• priimti naują Jo mums duotą gyvenimą –
    atlik gerą išpažintį ir pasinaudok Atlaidų dovana   
• leisti, kad Jis mus dar giliau įvestų į Bažnyčią – savo Kūną ir savo Sužadėtinę –
    įsitrauk į konkrečią tikinčiųjų bendruomenę ir melskis POPIEŽIAUS INTENCIJOMIS   
• leisti, kad mūsų širdis perkeistų į dvasinius namus, jog per Krikštą gautos šventos kunigystės galia atnašautume dvasines aukas, priimtinas Dievui (plg. 1 Pt 2, 5) –
    įsipareigok daryti konkrečius gailestingumo darbus: pamokyk nemokantį; patark abejojančiam; sudrausk darantį piktą; paguosk nuliūdusį; nukęsk nuoskaudas; atleisk įžeidimus; melskis už kitus žmones, gyvus ir mirusius; pavalgydink išalkusį; pagirdyk ištroškusį; paremk stokojantį; priglausk keliaujantį; lankyk ir slaugyk ligonį; sušelpk kalinį; palaidok numirusį  

Visuotiniai atlaidai

Piligrimui, įžengusiam pro Gailestingumo duris, teikiami visuotiniai atlaidai, jei jis atlieka išpažintį ir priima Komuniją (tą pačią dieną arba kelios dienos prieš piligrimystę ar po jos), taip pat meldžiasi popiežiaus intencijomis.

Atgailos ir Sutaikinimo sakramentu (per išpažintį) Dievas atleidžia nuodėmes, jos tikrai panaikinamos. Nepaisant atleidimo, mūsų gyvenimas išlieka paženklintas prieštaravimų, kurie yra mūsų nuodėmės padariniai. Taigi nedingsta neigiami mūsų elgesio bei mąstymo įspaudai. Bet Dievo gailestingumas stipresnis ir už juos. Jis tampa atlaidais, kuriuos Tėvas per Bažnyčią dovanoja nusidėjėliui, kuriam atleista. Atlaidais jis išlaisvinamas iš visų nuodėmės padarinių, kad vėl galėtų veikti skatinamas meilės ir augtų meile, o ne iš naujo įpultų į nuodėmę.

Bažnyčios stiprybė – šventųjų bendrystė. Švenčiant Eucharistiją, ši bendrystė tampa dvasiniu ryšiu, mus, tikinčiuosius, jungiančiu su nesuskaičiuojamu šventųjų būriu (plg. Apr 7, 4). Jų šventumas ateina į pagalbą mūsų trapumui, todėl Bažnyčia savo maldomis bei gyvenimu gali tą, kuris silpnas, paremti kitų šventumu. Atlaidai reiškia patirti Bažnyčios, kuri yra visų Kristaus atpirkimo vaisių dalininkė, šventumą.