Gyvenimas Dvasioje

– Atgaila

– Bibl. teol. dr. Peter Williamson „Apie Šventąją Dvasią“

MEDITACIJA PRIEŠ VIEŠPATIES VEIDĄ

Tėve,

kai į istoriją su Tavo Sūnaus Įsikūnijimu įsiveržė naujos kokybės laikas,
anuomet šalia buvusieji atpažino jį esant Tavo pažadų pilnatve.

Tavojo veido šviesa, netikėtai suspindusi Jėzaus iš Nazareto – vieno iš mūsų – veide
žmonijai žadėjo kur kas daugiau, nei lig tol aprėpė jos ilgesys ir lūkesčiai.

Apstulbinti spindesio, su kaupu pateisinusio visas Izraelio viltis,
apaštalai tai vadino Tavo viengimio šlovės regėjimu (plg. Jn 1, 14).

Jo akyse jie atpažino neatšaukiamą kvietimą dieviškosios begalybės link,
kuris jiems lemtingai tapo slenksčiu iš sena į nauja.

Tikėjimo ryžtas nukreipė jų žvilgsnius į Vienintelio veidą,
kurio kentėjimai ir išaukštinimas
pagal Tavo šventąją valią
sutapo su naujo dangaus ir naujos žemės pradžia.

Ar žino istorija dar kitą tokį slenkstį,
kur Tu būtum pasirodęs su tokiu savo malonės ir galybės apstumu?

Šiandien „eik, – sako man širdis, – ieškok jo veido!” (Ps 27, 8).
O tikėjimas man šnabžda:
laimingas esi, nes, nepaisant kūrinijos dūsavimo (plg. Rom 8, 22),
šiame veide regi visa ko prasmę.
O, kad šis ieškojimas taptų vienintele mano malda.

Tavęs link krypsta visi istoriniai laikai,
ir visa Visata, Tavy kuriama, alsuoja panašėjimo į Tave viltimi.

Amžių kaitoje, istorijos raizgynuose,
ties kiekvienu apsisprendimų ir pasirinkimų vingiu,
saldžiai ar karčiai beldžiantis į mūsų duris kasdienybei ir šventėms,
trokštame vis iš naujo įsiskverbti į Tavąjį veidą,
jo šviesos prieglobstyje drįsti ieškoti tiesos!

Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės,
ir leidžia matyti tai, kas nematoma (plg. Hbr 11, 1).

Todėl tikėjimo įkvėpti kreipiame savo akis Tavęs link
ir, stovėdami ant slenksčio tarp tikrumo ir netikrumo,
regime Tavąjį veidą – vienintelį Tikrumą,
vienintelį mūsų kelio krypties pateisinimą!

Šiandien „eik, – sako man širdis, – ieškok jo veido!” (Ps 27, 8).
O tikėjimas man šnabžda:
laimingas esi, nes, nepaisant kūrinijos dūsavimo (plg. Rom 8, 22),
šiame veide regi visa ko prasmę.
O, kad šis ieškojimas taptų vienintele mano malda.

ateik ir dieviškosios Trejybės gyvenimo dvelksmo jėga
sutvirtink mus, kad liktume nepajudinami,
tarsi regėtume Neregimojo veidą (plg. Hbr 11, 27).

Gaivink susitikime su Juo išleistas mūsų šaknis,
kad šiais įtampos prislėgtais laikais
bet kuris mūsų veikimas kiltų vien tik iš šios bendrystės malonės.

Leisk dabar įsmeigti žvilgsnius į Viešpaties veidą
ir taip nešiotis savy Gyvojo Dievo buvimo su mumis nuojautą (plg. Mt 28, 20).

Šiandien „eik, – sako man širdis, – ieškok jo veido!” (Ps 27, 8).
O tikėjimas man šnabžda:
laimingas esi, nes, nepaisant kūrinijos dūsavimo (plg. Rom 8, 22),
šiame veide regi visa ko prasmę.
O, kad šis ieškojimas taptų vienintele mano malda.