Giesmės Išganytojui

ŠVENTOJ TYLOJ ALTORIAUS * aš klūpau štai ramus, * karščiausias sielos noras – * čia nuramint skausmus.
Užmiršęs aš pasaulį * prie Viešpaties Širdies. * Jis mano sielos saulė, * jis man rankas išties.
2 Tik čia tikra ramybė, * atgyja čia dvasia, * kur spindi amžinoji * lempelė visada.
Užmiršęs aš pasaulį...

JĖZAUS ŠIRDIE ŠVENČIAUSIA, dėl mūsų atverta, * Širdie, kuri liepsnoji mums meile amžina. * Tu vargstančiai žmonijai šviesi viltis esi, * Tu sielą nelaimingą paguodi, gaivini.
2 Pasaulyje tiek vargo, nėr laimės pastovios; * dažnai nyku ir šalta, ir daug, oi daug kančios! * Į Tavo Širdį, Jėzau, mus nuveda viltis, * kad prašymus išgirsi, nuskaidrinsi mintis.
3 Tu supranti mūs maldą, Tu mūs kančias matai, * net ko Tau nepasakom, ir šitai Tu žinai. * Tavo Širdies Švenčiausios gerumas nuostabus, * gailestingumas Tavo mums daro stebuklus.
4 Kelionėje šios žemės leisk mums mylėt Tave, * kai žemę šią apleisim, pašauki pas save; * ten su dangaus šventaisiais giedosim amžinai: * „Garbė Švenčiausiai Širdžiai, mums meile degančiai!“

IŠ ŠIOS ŽEMELĖS, ašarų klonio, * į dangų kyla mūsų mintis. * Širdie Švenčiausia, versme malonių, * į Tave kreipiam savo akis. * Išgirsk meilingai mūsų šauksmus, * savo malone gelbėki mus!
Širdie Švenčiausia, Tavyje viltis! * Glausk prie savęs mus – sielos atgis!
2 Brangusis Jėzau, amžių gėrybe, * ištroškus meilės Tavo Širdis. * Leisk nugalėti mūsų silpnybę, * tepasibaigia klaidų naktis. * Sustiprink valią, protą apšviesk, * savo malone mus visus kviesk. – Širdie Švenčiausia...
3 Širdie Švenčiausia, išgirsk meldimą, * priimk mūs auką, skiriamą Tau. * Žmonijos dvasiai duok atgimimą, – * Tau visos tautos noriai tarnaus. * Surink į vieną būrį avis; * jei Tu apleisi, kas išganys? – Širdie Švenčiausia...

ŽINOM ŠIRDĮ TOKIĄ, Širdį maloningą, * ji visiems atleidžia, nes ji gailestinga. * Tai Širdis mūs Atpirkėjo * ir tikriausio mūs Globėjo * Jėzaus Viešpaties.
2 Ta Širdis brangesnė už visokį gėrį, * tobuliausia meile ir dorybėm žėri. * Kas pasaulis, jo tuštybės! * Sielos ras tikrą ramybę * Jėzaus Širdyje.
3 Tegul, Jėzau mielas, Tavo Kraujo švento * bent lašelis vienas man į širdį krenta, * tai bus siela
atgaivinta * ir malone padabinta * dieviškos Širdies.
4 Nors kelionėj žemės daug vargų patirčiau * ir visų apleistas be pagalbos mirčiau, * jei tik Tu, Širdie švenčiausia, * būsi prie manęs arčiausia, * siela bus rami.
5 Jėzau mano mielas, Tau dabar aukoju * aš maldas savąsias Tau dedu po kojų. * Tavo Širdyje ir vėlei * ras paguodą vargšė siela * ir atgims naujai.

ČIA RAMU, gyvena Dievas * ant altoriaus toks tylus. * Klaupkime, pakelkim širdis: * meilė joms suteiks sparnus. * Pas Tave, Širdie, ateinam * su kaltybėm ir vargais * iš pasaulio nuodėmingo * gundymų kietais takais.
Dieviška Širdie, viena Tu * mums stiprybės duot gali, * tegaivina mūsų širdis * Tavo palaima tyli.
2 Pašaukei Tu mus, varguolius, * neatstumki, Jėzau, mūs, * dieviškas Sūnau Marijos, * glauski tvarinius silpnus. * Mūsų skurdą Tu pažįsti, * bet širdis priklauso Tau, * o Širdie taikos ir meilės, * visuomet jai viešpatauk. – Dieviška Širdie...

MEILINGAS KRISTAUS VEIDE, * žvelgi Tu į mane. * Tavasis žvilgsnis lydi * darbe, maldoj, skausme.
2 Pakelt akis vos drįstu * dėl sielos aš dėmių, * bet Tavo žvilgsny, Jėzau, * randu pakilt jėgų.
3 Kvietimą Tavo, Jėzau, * ateiti pas Tave * aš priimu džiaugsmingai, * kelionėj šelpk mane.

O ROMIOJI, paklusnioji mūsų Viešpaties Širdie, * skausmo jūroj Tu vaitoji, išganydama mane. * Tu erškėčiais vainikuota, mūsų kalčių sužeista, * kryžiaus mirčiai atiduota mūsų nuodėmių auka.
O Širdie, Širdie geroji, gailestinga ir kantri, * mūsų meile Tu liepsnoji ir per amžius vis degi.
2 Begalinės Tu didybės, Išganytojo Širdie, * Tu šaltinis mūs gyvybės, džiaugsmo amžino viltie! * Nusidėjėlių paguoda, jų išganymo dalis; * Tu visiems ramybę duodi, sielos su Tavim atgis.
O Širdie, Širdie geroji...

O KARALIAU, prie Tavęs * kyla garsas mūs giesmės! * Žemė, jūra, visata * Tau nuo amžių paskirta.
Duok pasauliui Tu ramybę, * žadam Tau ištikimybę.
2 Tave garbina visi, * Tu Valdovas mūs esi, * Tau, o Viešpatie dangaus, * visos giminės tarnaus. – Duok pasauliui...
3 Tu mus gynei visados * ir pavojuos, ir varguos; * Tavo dieviška Širdis * visada mums bus viltis. – Duok pasauliui...
4 Pasiryžom mes visi * būti Tau ištikimi; * viešpatauki Tu pas mus, * kad ir žemėj būt dangus. – Duok pasauliui...

BRANGUSIS JĖZAU, savo Širdyje * paslėpki mano sielą amžinai: * beribis džiaugsmas užvaldytų ją, * laimės versmę radus tik tenai.
1 Kai nuolatos klastingi priešai puola, * parengę sielai spąstus pražūties, * lyg skęstantį išgelbinti uola * mus kviečia štai meilė Jėzaus Širdies. – Brangusis Jėzau...
2 Nors man širdis nuo žemės skausmo alptų, – * pilnosios laimės nieks jai neatneš! * Ramybę sielai duot gali tik Tu, * Širdies Švenčiausios atvėręs gelmes. – Brangusis Jėzau...
3 Kitos širdies kilnios taip nesurasiu, * kuri iš meilės mirtų už mane. * O Jėzau, kol čia, žemėje, esu, * ilgiuos matyti Tave danguje. – Brangusis Jėzau...
4 Malonę duok man Tavyje numirti, * Širdie Dievybės, turtų kupina! * Džiaugsmu pavirs net ir kančia karti, * mirtis gyvenimo man bus pilna. – Brangusis Jėzau...

O DIEVIŠKA ŠIRDIE, * šviesi mana viltie! * Ar laimėj, ar varge, * visad šaukiu Tave, * ar laimėj, ar varge, * skubu aš pas Tave.
2 Gyventi trokštu Tau, * kentėti dar kantriau. * Ir meilėj, ir aukoj * palikt Širdy Tavoj, * ir meilėj, ir aukoj * palikt Širdy Tavoj.

O KRISTAU, UGNINGOSIOS meilės šaltini, * paslėpęs Tu manąją širdį savy, * sudegink jos laisvę, užkurk begalinį troškimą * tik Tavo paskęst ilgesy.
2 Prie dieviškų kojų sudėjęs galingos * maldos ir troškimų kuklius žiedelius, * prašau, o Karaliau: paverski skausmingais erškėčiais, * jei trokšti Tu, jų lapelius.

ŠIRDIE TYLI, rami, * Tu meilės ugnimi * uždek visus, * pašventink mus.
Pavojuos mus apgink * ir nuosavybėn imk, * paslėpk savy, * Širdie brangi!
Širdin ateik, prašau, * tegul jinai tik Tau * alsuos ir plaks, * vien meile degs.
2 Kada geismų ugnis * mane nuveikt bandys, * uždek mane * ugnim tyra.
Kai nuodėmė vilios, * duok sąžinei šviesos, * paslėpk savy, * Širdie brangi!
Kada pagunda puls * ar sielvartai užguls, * širdin ateik, * ramybę teik.

JĖZAUS VARDAS mūsų Vado, * vardas didis ir gražus. * Galvą lenkia prieš tą vardą * žemė, pragaras, dangus. * Jėzaus vardas mūsų Tėvo, * Tėvo, mylinčio karštai. * Jis iš meilės čia gyvena * Ostijoj, bet taip slaptai.
2 Jėzus – mūsų Atpirkėjas, * nusidėjėlių viltis. * Jojo vardas kelia, guodžia * skausmo kupinas širdis. * Jėzaus vardas – mūs galybė, * mūsų pajėgų versmė. * Jėzaus vardas – mūs stiprybė * ir malonė, ir garbė.

GERIAUSIAS JĖZAU, TU VARDU SAVUOJU * pridenk žmoniją nuo visų pavojų. * Kančia skaudžiąja ir krauju išlietu * švelnink, gaivinki mūsų širdis kietas.
2 Tautas sutaikink vienybe krikščionių, * Tėvynę saugok, teik gausių malonių. * Meldžiame Tave, Viešpatie galingas: * audras raminki baisias, šiurpulingas.
3 Leisk mums laimingai su Tavim numirti, * pabaigus darbus, valandą paskirtą. * Vesk mus į dangų, rodyk saugų taką, * Tavoji meilė, kur mums eit, tesako.

BĖGA MŪSŲ DIENOS žemės takeliu. * Vakaras ateina ir tamsi naktis. * Viešpatie, žinai juk, kad Tave myliu. * Pasiliki, Jėzau, visad su mumis.
2 Kai naktis pasaulį sutemom apgaubs * ir kai rausvos žaros vakaruos užges, * Jėzau, švieski kelią ilgesiu dangaus. * Motina Marija, mus už rankos vesk.
3 Rimsta darbo triukšmas, ilsis tvariniai. * Merkias žemės akys – trokšta pailsėt. * Tau labanakt tariam, Jėzau, pagarbiai. * Angele, būk sargu, į namus lydėk.
4 Kaip maži našlaičiai žemės šios vaikai – * niekas nebelaukia vienišo žmogaus. * Meilę mums ir Širdį, Jėzau, palikai. * Siela pasiilgo tolimo dangaus.
5 Bėga mūsų metai, skrenda į dausas. * Amžinybėn skubam dieviškais keliais. * Siela neramioji laimę ten atras. * Jėzaus Širdies meilės paslaptį atskleis.

DAR VIENA DIENA štai baigias, * greit naktis sparnus išties; * leiski, Jėzau, pasakyti * Tau labanakt iš širdies. * Mielas Jėzau, Atpirkėjau,* Tau labanakt iš širdies.
2 Nors ,daug kartų nusidėję, * Tau tarnaut atšalome, * bet šiandieną apgailėję * atleidimo prašome. * Mielas Jėzau, Atpirkėjau, * atleidimo prašome.
3 Mūs šeimas palaimink, Jėzau, * kilnią meilę jų brandink, * saugok brangią tėviškėlę, * nuo pavojų ją apgink. * Mielas Jėzau, Atpirkėjau, * nuo pavojų ją apgink.
4 O kai baigsisi mūsų dienos * ir mirtis kelionėn kvies, * tuomet, prašom, mielas Jėzau, * būk arti prie mūs šalies. * Mielas Jėzau, Atpirkėjau, * būk arti prie mūs šalies.

KAI VAKARO TAMSŪS ŠEŠĖLIAI * iš kvepiančių klonių pakils, * pavargę nutils vyturėliai, * Tau mūsų krūtinės prabils.
2 Atėjom keliais ir takeliais, * brangioji Širdie, pas Tave: * Tau atnešėm ašarų dalią * ir meilės žiedų širdyje.
3 Iš tėviškės klonių surinkom * vargelį ir skausmo dejas, * pavargę mūs galvos nulinko – * palaiminki, Viešpatie, jas.
4 Palaiminki vakarą tylų, * vaikelio nekalto sapnus, * ošimą užsnūdusio šilo * ir prašymus mūsų visus.
5 Palaiminki mūsų jaunystę * ir jos pavojingus takus, * tegul niekada nenuvysta * tyrumo žiedelis puikus.

LABĄ NAKTĮ, JĖZAU, dangiškas Valdove, * leisk man net užmigus jaust Tavo malonę. * Leisk, kad aš Tavo veidą regėčiau * ir Tavo žodžiais pasigėrėčiau, * o Jėzau, mano meile!
2 Labą naktį, Jėzau, mielas atminime, * Tu nuo sielos priešų būk man apgynimas. * Tavo pagalboj padedu viltį, * savo Širdyje leisk pasilikti, * o Jėzau, mano meile!
3 Lenkdamas štai galvą aš prie Tavo kojų, * iš širdies maldauju: ginki nuo pavojų! * Duok žaizdose man Tavo paskęsti, * Tavo rankose duok man užmigti, * brangusis Atpirkėjau!
4 Labą naktį, Jėzau, Viešpatie brangusis, * o, kad mano siela būt dangus gražusis! * O visagali mano Valdove, * ženk nors į menką širdį maloniai, * brangusis Atpirkėjau!
5 Labą naktį, Jėzau, Viešpatie aukščiausias, * labą naktį, laime Tu žmogaus šviesiausia! * Leisk, o šaltini, pilnas gėrybių, * rast Tavyje sau sielos ramybę * šiandieną ir per amžius.
6 Motina Marija, angele galingas, * šelpkit mano sielą ir kūną vargingą. * Šventas globėjau, teikis padėti * blogį visokį man nugalėti * šiandien ir per amžius.

IMPRIMATUR. + Arkivysk. A. J. Bačkis.
Plg. Liturginis maldynas. Vilnius: Katalikų pasaulis, 1996. P. 569-578.