Kryžiau šventas... (Crux fidelis)
šį himną Bažnyčia gieda Didydį penktadienį ir kitomis progomis, pagerbdama Viešpaties kančią.
KRYŽIAU ŠVENTAS, visų medžių * tu tik vienas pažiba,*
neišželdins girios brandžios * kito tokio niekada! *
Saldus medi, vinys saldžios, * keliama saldi našta.
2 Jėzaus pergalę šlovingą, * giesmę Kryžiui įstabiam *
ir išganymą džiaugsmingą * žemėje visiems laikams *
šitas himnas iškilmingas * skelbia nuodėmės vaikams.
3 Dar tuomet, kai rojaus dangų * nutvieskė žaibai pirmi, *
kai rūsti šalna pakando * laimės pumpurą anksti, *
gint nuo piktojo žabangų * Dievas skyrė medį šį.
4 Ir žiedų žiedais pražydo * Kryžiaus medis prakilnus, *
veltui pragaro galybės * amžiais siautėjo pas mus, *
užmezgė vaisius gyvybės * rojaus medis įstabus.
5 Pagaliau laikų pilnybė * švinta amžių glūdumoj, *
ir nauja žvaigždė, sužibus * virš Betliejaus tamsumoj, *
skelbia dievišką didybę * mažo Kūdikio raudoj.
6 Verkia Kūdikis tvartely, * žemėj pradeda vargus, *
vysto Motina vaikelį, * riša sąnarius gležnus, *
vykdyt savo Tėvo valios * žengia dieviškas Sūnus.
7 Bėga metai, ir subrendęs * Kryžiaus sostan žengia jis, *
tik ne rankos glosto švelnios, * kala Jėzų vinimis; *
vai priimki, medi brangus, * naštą brangią apkabink!
8 Erškėčių spygliai susmigo, * sunkiasi lašai juodi, *
mintys sielvarto apniko, * dega žaizdos ugnimi; *
ak, kokia versmė ištryško * plauti nuodėmėms žmonių!
9 (2) Kietas medi, lenk viršūnę, * pumpurais minkštais žydėk, *
skaistų Sutvėrėjo kūną * švelniai lapais glamonėk;
ir dangaus kilniausią auką * medžio širdimi apglėbk!
10 (3) Jokioj girioj neišaugs jau * kitas medis toks kilnus, *
vertas Viešpatį priglausti * ir išgelbėt mus visus...*
Tave vieną krauju prausė * Avinėlis nuostabus.
11 (4) Tebūnie šlovė Trejybėj * Dievui amžinai vienam, *
Tėvo ir Sūnaus galybei, * ir Ramintojui šventam; *
amžiais jiems garbė teaidi * žemėj ir danguj aukštam.
IMPRIMATUR. + Arkivysk. A. J. Bačkis.
Plg. Liturginis maldynas. Vilnius: Katalikų pasaulis, 2007. P. 536537.