Šventasis Sostas ir Lietuva
 











 
 

Popiežius emeritas BENEDIKTAS XVI

Popiežiaus emerito BENEDIKTO XVI biografija
Herbas ir šūkis
Popiežiaus Benedikto XVI pasirašyti Bažnyčios dokumentai
Kardinolo Josepho Ratzingerio pasirašyti Bažnyčios dokumentai
Kiti Josepho Ratzingerio / BENEDIKTO XVI tekstai
Knygos lietuvių kalba
Abdikacijos kronika

Popiežius emeritas BENEDIKTAS XVI

2005 m. balandžio 19 d. vakare Katalikų Bažnyčios popiežiumi buvo išrinktas kardinolas Josephas RATZINGERIS. Jis tapo popiežiumi BENEDIKTU ŠEŠIOLIKTUOJU (Benedictus PP. XVI). Josephas Ratzingeris yra pirmasis vokietis popiežius po Viktoro II (1055–1057).

2013 m. vasario 11 d. pranešė apie savo atsistatydinimą ir vasario 28 d. vakare pasitraukęs iš aktyvios Petro Įpėdinio bei Romos Vyskupo tarnystės, liko popiežiumi emeritu iki savo mirties 2022 m. gruodžio 31 d.


Popiežiaus emerito BENEDIKTO XVI biografija

Josephas Ratzingeris gimė 1927 metų balandžio 16 dieną Marktl am Inn gyvenvietėje, Passau vyskupijoje, Vokietijoje. Jo tėvas buvo žandarmerijos komisaras, kilęs iš senos Žemutinės Bavarijos žemdirbių šeimos. Paauglystės metus Josephas Ratzingeris praleido Traunsteine. Sulaukęs pilnametystės, paskutiniais II pasaulinio karo mėnesiais pašauktas į karo tarnybą priešlėktuvinės gynybos pagalbiniuose daliniuose.

Nuo 1946 iki 1951 metų jis studijavo filosofiją ir teologiją Municho universitete ir aukštojoje Freisingo mokykloje. Baigęs studijas, 1951 metų birželio 29 dieną J. Ratzingeris buvo įšventintas į kunigus. 1953 m. jis apsigynė teologijos doktoratą tema „Dievo tauta ir Dievo namai šv. Augustino Bažnyčios doktrinoje“. Po ketverių metų tapo docentu, apsigynęs darbą „Šv. Bonaventūro istorijos teologija“.

1959–1969 m. jis dėstė dogminės ir fundamentinės teologijos kursus aukštojoje Freisingo filosofijos ir teologijos mokykloje, taip pat Bonoje, 1963–1966 m. – Miunsteryje, 1966–1969 m. – Tiubingene. Nuo 1969 m. jis buvo dogmų teologijos ir dogmų istorijos profesorius Regensburgo universitete, taip pat šio universiteto viceprezidentas.

J. Ratzingeris buvo plačiai žinomas jau 1962 m. 35 m. amžiaus jis aktyviai dalyvavo Vatikano II Susirinkime kaip Kelno arkivyskupo kardinolo Josepho Fringso konsultantas teologijos klausimais ir nemažai prisidėjo prie dokumentų redagavimo.

Tarp daugelio J. Ratzingerio parašytų knygų paminėtina 1968 metais išleistas universitetinių paskaitų apie apaštalų tikėjimo išpažinimą rinkinys „Krikščionybės įvadas“ (lietuvių k. išleistas 1991 m.), 1973-aisiais publikuotas sielovadai skirtų meditacijų ir pamokslų rinkinys „Dogma ir Apreiškimas“. Plataus atgarsio susilaukė pasisakymas Bavarijos katalikų akademijoje „Kodėl aš vis dar esu Bažnyčioje?“ J. Ratzingeris tvirtino: „Tik Bažnyčioje, o ne šalia Bažnyčios yra įmanoma būti krikščionimis“. Paminėtina knyga „Ataskaita apie tikėjimą“ (1985 m.) ir 1996 m. išleista „Žemės druska“.

1977 metų kovo 24 dieną popiežius Paulius VI J. Ratzingerį paskyrė Miuncheno ir Freisingo arkivyskupu. Tų pačių metų gegužės 28 d. jis įšventintas vyskupu.

1977 m. birželio 27 dieną popiežius Pauliaus VI suteikė J. Ratzingeriui kardinolo titulą.

1981 m. lapkričio 25 d. popiežius Jonas Paulius II jį paskyrė Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektu, Popiežiškosios Biblijos komisijos ir Popiežiškosios tarptautinės teologijos komisijos pirmininku.

1998 m. lapkričio 6 dieną jis buvo išrinktas Kardinolų kolegijos vicedekanu, o 2002 m. lapkričio 30 d. Šventasis Tėvas patvirtino Kardinolų vyskupų ordino sprendimą paskirti jį visos Kolegijos dekanu.

1986–1992 metais kardinolas J. Ratzingeris vadovavo komisijai, rengusiai naująjį Katalikų Bažnyčios katekizmą. Kardinolas Josephas Ratzingeris vadovavo ne tik Tikėjimo mokslo kongregacijai, bet taip pat buvo penkių popiežiškųjų kongregacijų, Krikščionių vienybės skatinimo ir Kultūros tarybų bei dviejų popiežiškųjų komisijų narys.

 
     
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt