Marjampolėje iškilmingai paminėtos Pal. Jurgio Matulaičio paskelbimo palaimintuoju 20-osios metinės
 
 

Renatos Stadulienės repotažai
(Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo parapija)

Pirmoji diena (2007 m. liepos 8 d.)

2007 m. liepos 8 d. Marijampolės bazilikoje prasidėjo palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidai. Pirmosios atlaidų dienos motto – Kristui ir Bažnyčiai (iš pal. Jurgio Matulaičio atnaujintos Marijonų konstitucijos).

Šia proga Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje atidaryta paroda, skirta palaimintajam. Parodos atidaryme dalyvavo vyskupas Juozas Žemaitis MIC, parapijos klebonas Andrius Šidlauskas MIC bei gausus tikinčiųjų būrys ir žiniasklaidos atstovai. K. Griniaus muziejaus direktorius tarė įžanginį žodį. Parapijos klebonas pristatė parodos ekspoziciją atkreipdamas dėmesį, kad pirmoje salėje eksponuojami originalūs palaimintojo Jurgio Matulaičio raštai, dėl kaulų džiovos nešiotas dešiniosios rankos įtvaras, karsto dalelė, tikinčiųjų padovanota šv. Mišių taurė. Antrojoje salėje eksponuojamos palaimintojo Jurgio Matulaičio nuotraukos ir knygos susijusios su jo asmenybe.

Po parodos atidarymo bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo vyskupas Juozas Žemaitis MIC. Šv. Mišiose buvo paminėtos vyskupo Antano Karoso 60 – osios mirties metinės. Homiliją sakė kan. Kęstutis Žemaitis. Homilijoje buvo išreikštos mintys, kad palaimintasis Jurgis Matulaitis labiausiai žavi gebėjimu blogį nugalėti gerumu, o gerumas veda į tikėjimą. Klausytojai buvo supažindinti su vyskupo A. Karoso biografija, jo asmenybe. Baigdamas homiliją kalbėtojas paragino tikinčiuosius, kad šie išsirinktų pačius geriausius šių žmonių gyvenimo pavyzdžius ir jais sektų.

Šv. Mišių pabaigoje prie palaimintojo Jurgio Matulaičio altoriaus buvo sudėtos votos – tauriųjų metalų papuošalai išreiškiantys dėkingumą už gautas malones. Taip pat perskaityti tikinčiųjų liudijimai apie atgautą fizinę bei dvasinę sveikatą užtariant palaimintajam Jurgiui. Po to šv. Mišių dalyviai vadovaujami vyskupo Juozo Žemaičio MIC suklupę prie relikvijų meldėsi į palaimintąjį Jurgį Matulaitį. Po šv. Mišių parapijiečiai ir svečiai kartu su dvasininkais parapijos Caritas valgykloje užkandžiavo ir bendravo agapėje.

Antroji diena (2007 m. liepos 9 d.)

Antroji atlaidų diena skirta Marijos legionui. Jos motto parinkti žodžiai iš palaimintojo „Užrašų“– Priimk mus, Motina mūsų, dėl vardo, kurį nešiojam.

Ši atlaidų diena prasidėjo konferencija Marijampolės marijonų vidurinėje mokykloje. Konferencijoje dalyvavo vyskupas Juozas Žemaitis MIC, Alytaus dekanato kunigai, gausus Marijos legiono narių būrys iš Aleksoto, Tabariškės, Aukštosios Panemunės, Kazlų Rūdos, Alytaus, Lazdijų, Marijampolės ir kitų parapijų.

Visus susirinkusiuosius pasveikino šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas A. Šidlauskas MIC. Jis pristatė konferencijos lektorių, Marijonų gimnazijos absolventą, kunigą Vaclovą Aliulį MIC. Lektorius pasidžiaugė, kad toks gausus būrys klausytojų susirinko į konferenciją, kad taip paplitęs Marijos legionas, taip pat , kad aplanko savo buvusią mokyklą.

Konferencijoje kalbėtojas supažindino su Marijos legiono veikla Italijoje, Romoje. Pasakojo apie šio legiono narių pasiaukojamą darbą: vieni vyko apaštalauti į Albaniją, kiti lankydavo sergančiuosius, senelius, eidavo kalbėti rožinį į Vatikano radiją,stengėsi padėti psichologinių problemų turintiems žmonėms, lankyti tėvus, netekusius vaikų.Į visus darbus buvo einama po du, kaip pasakyta Evangelijoje.Lektorius kalbėjo, kad svarbu ne kiek darbų padaroma, ne skaičiai, bet kaip veikla atrodo Šv. Rašto šviesoje.

Kunigas Vaclovas Aliulis MIC sakė, kad į Marijos legioną galima kviesti tuos, kurie turi ryžto tarnauti žmonėms, ir palinkėjo turėti nusistatymą:,,Be mūsų, be legionierių, pasaulyje būtų liūdniau.“ Apibendrindamas lektorius pažymėjo, kad legionieriai dirba didelį ir svarbų darbą.

Po konferencijos vyko Švč. Sakramento adoracija ir šv. Mišios bazilikoje,kurioms vadovavo vyskupas Rimantas Norvila, konceliabravo vyskupas Juozas Žemaitis MIC. Taip pat šv. Mišiose dalyvavo Alytaus dekanato kunigai, giesmininkai bei gausus būrys tikinčiųjų.

Homiliją sakė kun. teol. lic. Vaclovas Aliulis MIC. Kalbėtojas atkreipė dėmesį į šios dienos šūkio žodžius:,,Priimk mus, Motina mūsų, dėl vardo, kurį nešiojam.“ Akcentavo, kad mūsų vardas krikščionys. Kalbėjo apie pal. Jurgį Matulaitį MIC, kuris pasižymėjo Mergelės Marijos meile, vargdienių meile. Pasakodamas apie Marijos legiono darbus pabrėžė, kad tai asmeniniai žmogaus darbai.Baigdamas homiliją paragino tikinčiuosius gilinti savo tikėjimą,skaityti rimtą religinę literatūrą.

Šv. Mišių pabaigoje visi susitelkė maldai prie palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC altoriaus.

Po Šv. Mišių ir agapės maldininkai vyko į Lūginę, palaimintojo tėviškę, meldėsi ir susitelkė palaimintojo koplyčioje.

Trečioji diena (2007 m. liepos 10 d.)

Trečioji palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC atlaidų diena skirta socialiniams bei Caritas darbuotojams. Jos motto – Nugalėk blogį gėriu (pal. Jurgio Matulaičio vyskupo šūkis).

Iškilmės prasidėjo konferencija Marijampolės marijonų vidurinėje mokykloje, į kurią susirinko Caritas darbuotojai, savanoriai, dalyvavo svečiai iš Vilniaus palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos. Susirinkusiuosius pasveikino šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas A. Šidlauskas MIC ir pakvietė lektores iš Vilniaus pasidalinti mintimis apie socialinę veiklą.

Vilniaus palaimintojo Jurgio Matulaičio socialinio centro vadovė Dalia Baliukevičiūtė papasakojo apie parapiją, kuri buvo įkurta 1989 metais, apie socialinės veiklos pradžią. Minėjo, jog kelių bendruomenės narių iniciatyva buvo įsteigtas socialinis centras, kurio veikla rėmėsi krikščionišku principu, savo veiklą pamažu plėtęs ir dabar apimantis keletą socialinės veiklos grupių. Apie jų veiklą išsamiai papasakojo Rimantė Eidukevičiūtė, Vilniaus palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos šeimos pagalbos centro vadovė .

Šis centras susikūrė 2003 metais. Centro darbuotojai ir savanoriai ypatingą dėmesį skiria vaikams, turintiems mokymosi, elgesio , emocinių sunkumų, teikia pagalbą 14-20 metų jaunuoliams, išgyvenantiems sunkumus. Veikia Atvira bendruomenė , teikianti integracinę socialinę pagalbą žmonėms su proto negale bei jų šeimoms, taip pat įkurtas neįgalių vaikų laisvalaikio klubas Kiemas.

Lektorės, paklaustos, iš kur semiasi jėgų tokiam svarbiam ir nelengvam darbui, sakė jaučiančios palaimintojo Jurgio Matulaičio pagalbą. Vadovaujasi palaimintojo išsakyta mintimi – jeigu jau mokai, tai kantriai ir su meile.

Po konferencijos vyko Švč. Sakramento adoracija ir šv. Mišios bazilikoje. Šv. Mišias aukojo J.E.Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Dalyvavo vyskupas Juozas Žemaitis MIC, Lietuvos Caritas generalinis direktorius kunigas Robertas Grigas, Aleksoto ir Prienų dekanatų kunigai, Vilkaviškio vyskupijos Caritas darbuotojai, gausus būrys tikinčiųjų. Šv. Mišiose giedojo giesmininkai iš Šilavoto. Per homiliją kunigas Robertas Grigas sakė, jog yra prasminga, kad palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaiduose paminime Bažnyčios misiją – tarnauti vargstantiems. Ta proga pagerbiame tuos, kurie padeda. Bažnyčioje tokia pagalba reiškiasi per Caritas organizaciją. Kalbėtojas Caritas struktūras palygino su Kristaus rankomis, siekiančiomis apkabinti vargstančiuosius, nelaiminguosius. Homilijoje pabrėžė, kad pats paprasčiausias būdas, rodantis, kaip Dievas nori veikti, esame mes – Kristus nori matyti žmonių bėdas mūsų akimis, padėti jiems mūsų rankomis.

Kunigas R. Grigas teigė, kad laimingiausi būname, kai padedame kitiems, tuomet tarsi blyksteli per mūsų širdį laimės meteoras. Baigdamas homiliją kalbėtojas akcentavo, kad gero darymas kitiems, tai ne mūsų nuopelnas, išskirtinumas, o Dievo duota dovana, tik tokiu būdu mes patys galime eiti į Viešpatį, į mums skirtą laimės bendrystę su Viešpačiu.
Pasibaigus šv. Mišioms visi, dalyvavę pamaldose, sukalbėjo palaimintojo Jurgio Matulaičio litaniją prie palaimintojo relikvijų.
Po agapės, kuri vyko naujuose Marijampolės šv. ark. Mykolo parapijos globos namuose, tikintieji vyko susitelkti palaimintojo Jurgio Matulaičio tėviškėje Lūginėje.

Ketvirtoji diena (2007 m. liepos 11 d.)

Ketvirtąją palaimintojo Jurgio Matulaičio minėjimo dieną Marijampolės baziliką aplankė apie 250 piligrimų ir trys kunigai iš Varmijos arkivyskupijos (Olsztyn, Lenkija), pėsčiomis keliaujančių į Vilniaus Aušros Vartų šventovę. Tai jau septynioliktoji tokio pobūdžio piligrimystė. Piligrimai meldėsi prie palaimintojo Jurgio Matulaičio relikvijų ir aukojo šv.Mišias. Pamokslininkas sakė, kad lanko šią šventovę, nes palaimintasis yra geras pavyzdys kaip reikia sekti Kristumi. Paminėjo, jog šiemet rugsėjo 16 dieną Lenkijoje, Lichene bus paskelbtas palaimintuoju marijonų vienuolijos įkūrėjas Stanisław Papczyński. Šv. Mišių pabaigoje piligrimus pasveikino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir padėkojo už jų tikėjimo liudijimą.

Kaip ir kiekvieną minėjimo dieną vyko konferencija Marijampolės marijonų mokykloje. Kanauninkas K. Žemaitis pristatė lektorių, Vytauto Didžiojo universiteto teologijos mokslų daktarą, prelatą V. Vaičiūną OFS. Lektorius pasidalijo mintimis apie tikėjimo ir mokslo santykį, paskaitė keletą minčių iš amžininkų atsiminimų apie palaimintąjį. Kadangi ketvirtoji diena buvo skirta pedagogams ir švietimo darbuotojams, o jos motto – Meile deganti širdis daug vertesnė nei bet koks mokslas (iš pal. Jurgio Matulaičio laiško), tai lektorius atkreipė klausytojų dėmesį į palaimintojo užrašus, jo laiškus, paskatindamas juos skaityti ne vieną kartą ir giliau pažinti palaimintąjį, savo vidiniam pasauliui atrasti tai, kas tinka. Kalbėtojas pabrėžė dvasingumo svarbą, paragino palaimintojo žodžiais tobulintis savo dvasiniame gyvenime.

Paskaitoje nuskambėjo mintis, kad į dvasines vertybes ne tik gilintis reikia, bet jomis ir gyventi. Nereikėtų pasitenkinti tik intelekto aštrinimu, labai svarbu, kad dvasia kalbėtų dvasiai. O į dažnai keliamą klausimą, kam teologijos fakultetas ruošia studentus, prelatas atsakė, jog ruošia katalikišką inteligentiją. Turėdami teologinį pagrindą, jie yra kitoniški žmonės – sąžiningiau, teisingiau perduoda vertybes. Baigdamas konferenciją, lektorius išsakė mintį, kad mūsų, pasauliečių, gyvenimas ,,apsimoka“, jeigu padedame savo pavyzdžiu prisikelti iš bedugnės tiems, kurie joje murgdosi. Visiems susirinkusiems palinkėjo, kad palaimintojo asmenybė įkvėptų mokslo ir tikėjimo simbiozei.

Po konferencijos buvo švenčiamos šv. Mišios bazilikoje. Šv. Mišias aukojo J. E. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Pamaldose dalyvavo Šakių dekanato kunigai, Kudirkos Naumiesčio parapijos vaikai, šiemet priėmę pirmąją Šv. Komuniją, giedojo Sintautų parapijos choristai. Homiliją sakė prelatas Vytautas Vaičiūnas. Homilijoje minėjo, jog yra du svarbūs dalykai – žmogaus intelekto vertybės ir dvasinės vertybės. Kai viena iš jų sušlubuoja, matome parpuolimus. O prisikelti padeda Dievas. Kalbėtojas pabrėžė, kad intelekto tobulinimui yra visos sąlygos, bet dažnai pamirštama antroji žmogaus pusė – dvasinė.

Čia pavyzdžiu gali būti palaimintasis Jurgis Matulaitis MIC – visos mokslo žinios buvo jo vidinio gyvenimo dalis. Jis sužavėdavo paprastomis mintimis, iš kurių plaukė gilybė. Jis norėjo prabilti, kad mes vidiniame gyvenime keistumėmės. Prelatas sakė, kad Dievo prašydami šventumo garbės palaimintajam, turime nepamiršti, jog tauta išmeldžia šventuosius. Kuo daugiau melsimės į Dievą ne tik šventumo prašydami, bet ir užtarimo iš palaimintojo savo dvasiniam augimui, kuo daugiau bus žmonių mąstančių šventumo kryptimi, einančių šio didžiavyrio keliu, tuo daugiau turėsime išrinktųjų ir šventųjų. Baigdamas homiliją paragino visus dirbti, melstis, rikiuotis už gražią savo tautos ir Bažnyčios ateitį.  

Pasibaigus šv. Mišioms tikintieji meldėsi prie palaimintojo Jurgio Matulaičio altoriaus.

Penktoji diena (2007 m. liepos 12 d.)

Penktoji palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidų diena skirta pašvęstojo gyvenimo asmenims. Jos motto – Štai aš, imk mane, daryk ką nori su manimi (Užrašai, 1911 01 13). Ši diena tradiciškai prasidėjo konferencija Marijampolės marijonų mokykloje. Konferencijoje kalbėjo Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vyresnioji sesuo Ignė Marijošiūtė. Savo paskaitą pradėjo žodžiais: Garbė Jėzui Kristui– ir pabrėžė, kad jie labai atspindi palaimintojo Jurgio Matulaičio dvasią. Lektorė ypatingą dėmesį atkreipė į palaimintojo vienuolinio gyvenimo kelią, aiškino, kaip šis kelias pamažu atsiskleidžia palaimintojo Jurgio Matulaičio Užrašuose. Sesuo Ignė sakė, kad Užrašai – tai langas, per kurį gali pamatyti palaimintojo vidų. Juose ypatingai atsispindi vienuolinio gyvenimo troškimas sau ir kitiems. Palaimintasis rašė: ,,Kristaus gyvenimo tikslas turi tapti ir mano tikslu.“ Lektorė, dalindamasi savo įžvalgomis apie palaimintojo Užrašus, ypatingą dėmesį atkreipė į 1910 metų spalio, lapkričio mėnesių įrašus ir akcentavo, kad svarbiausia mintis juose – ,,viską daryti dėl didesnės Dievo garbės.“ Baigdama paskaitą pabrėžė, kad palaimintojo asmenyje turime pavyzdį, kaip siekti šventumo savo gyvenime.

Pasibaigus konferencijai, tikintieji rinkosi į Marijampolės baziliką, kur buvo Švč. Sakramento adoracija, aukojamos šv. Mišios. Pamaldose dalyvavo Lazdijų dekanato kunigai ir tikintieji, broliai ir seserys vienuoliniame pašaukime. Giedojo Leipalingio parapijos choras. Šv. Mišioms vadovavo J. E. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Šv. Mišių pradžioje pasveikinęs visus susirinkusiuosius pakvietė melstis už pašvęstojo gyvenimo asmenis, už pašaukimus. Homiliją sakė Lietuvos marijonų vyresnysis kun. Vytautas Brilius MIC. Kalbėtojas akcentavo, kad palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC iškilmėse mąstome apie Dievui pašvęstojo gyvenimo elementus. Susikaupiame ties paties gyvenimo paslaptimi. Kalbėjo apie palaimintojo indėlį, kuriant vienuolijas, ir pabrėžė, kad jis siekė sukurti mokytą, šviesią vienuoliją, jis kreipėsi į pasauliečius, kad šie eitų šventumo keliu. Kunigas V. Brilius MIC atkreipė dėmesį, kad pašauktieji nėra nuskriausti, kad kiekvienas žmogus turi savo pašaukimą. Žmogus suklysta tuomet, kai ateina ne pašaukimo vedinas, bet norėdamas rasti pasitenkinimą, ieškodamas saugumo.
Žmogus, kuris ateina save atiduoti, randa savo pašaukimą. Homiliją baigė žodžiais: ,,Tepadeda Dievas mums atrasti savo pašaukimus.“

Po šv. Mišių visi tikintieji susibūrę prie relikvijų meldėsi į palaimintąjį.

Pasibaigus pamaldoms rinkosi į agapę Marijonų vienuolyno kieme, o po to vyko į Lūginę. Kelionėje į palaimintojo tėviškę sesuo Viktorija papasakojo apie Jurgio Matulaičio vaikystės, paauglystės metus. Atvykę į Lūginę susikaupti ir pasimelsti tikintieji rinkosi pal. Jurgio Matulaičio koplyčioje, čia buvo giedamos giesmės, skaitomos ištraukos iš palaimintojo Užrašų.

Šeštoji diena (2007 m. liepos 13 d.)

Imsiu Tavo Sūnaus kryžių ir nešiu jį (Užrašai, 1911 08 17) – tai šeštosios palaimintojo Jurgio Matulaičio minėjimo dienos motto. Ši diena buvo skirta ligoniams ir medikams. Marijampolės marijonų vidurinėje mokykloje vykusioje konferencijoje visus susirinkusius pasveikino Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė, paskaitą skaitė kunigas profesorius daktaras Andrius Narbekovas. Lektorius ypatingą dėmesį atkreipė į gydytojo ir paciento santykius – tai dviejų asmenų lygiaverčiai santykiai. Teigė, jog gydytojui reikia išmanyti, kad žmogus daug daugiau negu biologinė būtybė, žinoti – kartais galima pagydyti, dažnai palengvinti ir visada paguosti. Kalbėjo apie gydytojo etiką, apie tai, kad medicina turi nepaprastas galias, jos gali būti panaudotos geriems ir blogiems tikslams.O tikslai priklausys nuo to, kaip mes suprasime žmogų. Svarbu, kad gydytojas, grįžęs namo, galėtų pasakyti, jog padarė viską, ką galėjo, susitaikyti su tuo, kad pacientai miršta, bet svarbu, kaip miršta. Lektorius pasidžiaugė, kad Lietuvoje uždrausti tyrinėjimai su embrionu. Kalbėjo apie tai, kad iškyla klausimas, kaip išlikti gydytoju ir neprarasti identiteto. Gydytojas yra tas, kuris gydo, ir jis neturi pasiduoti tai įtakai, kuri naikina. Turi žinoti, kad patarnaudamas žmonėms, patarnauji Kristui. Konferencijos pabaigoje išsakė mintį, jog visada tiki, kad gerų žmonių daugiau, gerų gydytojų taip pat daugiau.

Pasibaigus konferencijai visi rinkosi į baziliką, čia vyko Švč. Sakramento adoracija ir šv. Mišios, kurių šventimui vadovavo vyskupas Juozas Žemaitis MIC. Šv. Mišiose meldėsi Vilkaviškio dekanato kunigai ir tikintieji, giedojo Vilkaviškio katedros choras. Vyskupas Juozas Žemaitis MIC pasveikino susirinkusius maldininkus, sakė, kad šiandien susirinkome pagerbti palaimintąjį Jurgį Matulaitį MIC ir paprašyti palaimos medicinos darbuotojams. Homiliją šv. Mišiose sakė kun. prof. dr. Andrius Narbekovas. Klausytojų dėmesį atkreipė į šv. Benedikto reguloje pasakytą mintį, kad visas dėmesys turi būti skiriamas ligonių priežiūrai, jiems patarnauti taip kaip Kristui.Kėlė klausimą, ką reiškia mylėti artimą – puoselėti ir saugoti tai, kas jam didžiausias gėris, puoselėti ir saugoti gyvybę. Kalbėtojas akcentavo, jog jeigu nėra meilės ir gailestingumo gydytojo darbe, tai jis išgydyti negali. Kaip vieną gražiausių Dievo gailestingumo pavyzdžių pateikė žodžius iš šv. Morkaus Evangelijos. Ir medikai pašaukti sekti tuo pavyzdžiu. Homilijoje buvo kalbama ir apie tai, kad šiandienos pasaulyje liga priešpastatyta sveikatos, jaunystės kultui, kad mes jau neįžvelgiame pasveikimo stebuklo. Ligonis, sergąs nepagydomai, yra tarsi priekaištas, primenantis mūsų trapumą.

Vietoj to, kad jis būtų mums brolis ar sesuo, jis tampa mums svetimas. Daug dalykų pasikeitė, bet Jėzaus kvietimas liko tas pats, į jį atsiliepti galime vykdydami gailestingumą, sakė kalbėtojas. Homiliją baigė sakydamas, kad būti mediku neapsimoka, jeigu neturi tikėjimo, ir pacitavo motinos Teresės žodžius:,,Atiduodami kitiems viską, ką turite, jūs rizikuojate likti nuogi, bet vis dėlto atiduokite.“

Po šv. Mišių prie palaimintojo Jurgio Matulaičio altoriaus buvo kalbama litanija į palaimintąjį, meldžiamasi, kad palaimintasis būtų paskelbtas šventuoju, sugiedota giesmė Marija, Marija. Šeštoji atlaidų diena baigėsi agape Marijonų vienuolyno kieme ir susitelkimu palaimintojo tėviškėje Lūginėje.

Septintoji diena (liepos 14 d.)

Žiūrėkime, kad stovėtume šalia Kristaus – tokie žodžiai iš palaimintojo Užrašų skirti vaikų ir jaunimo dienai. Septintoji palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidų diena buvo iškilminga ir žaisminga – prasidėjo šv. Mišiomis už vaikus. Jas aukojo kunigas Linas Šipavičius MIC. Jaudinančiai skambėjo Marijampolės šv. arkangelo Mykolo parapijos vaikų choro atliekamos giesmės prie palaimintojo Jurgio Matulaičio altoriaus. Po šv. Mišių vaikučiai vyko į palaimintojo tėviškę Lūginėje. Kelionėje sesuo Daiva Staskevičiūtė SF pasakojo apie palaimintojo vaikystę, tą laiką, kai visi jį dar vadino Jurgučiu. Prie palaimintojo koplyčios, vadovaujami sesers Daivutės, vaikai su tėveliais giesmelėmis garbino Dievą, žaidė žaidimus, žiūrėjo trumpą spektakliuką apie kopą ir debesėlį, kuris pasiaukojo, kad pražystų gėlės. Sesuo Daivutė sakė, kad šis trumpas vaidinimas primena palaimintojo Jurgio Matulaičio aukojimąsi, jo išsakytą troškimą:,,Dieve, duok, kad sudegčiau kaip ta žvakė ant altoriaus nuo darbo kaitros ir meilės ugnies Tau ir Tavo Bažnyčiai.“ Po giesmių ir vaidinimo vaikai užsidegė žvakutes ir nešė prie palaimintojo altoriaus koplyčioje. Iškilmingą ir džiugų palaimintojo Jurgio Matulaičio minėjimą vainikavo į dangų pakilę įvairiaspalviai aitvarai.

Tuo tarpu Marijampolės bazilikoje vyko Švč. Sakramento adoracija ir šv. Mišios. Šv. Mišias aukojo J .E. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, J. E. vyskupas Juozas Žemaitis MIC, Marijampolės dekanato kunigai ir svečiai. Ordinaras pakvietė visus melstis už vaikus ir jaunimą. Šv. Mišiose dalyvavo Marijonų vicegenerolas Marek Szczepaniak MIC, giedojo Marijampolės miesto choras „Suvalkioja“, vadovaujamas V. Junevičienės. Homiliją sakė kunigas. Pawel Chudzik MIC. Homilijoje kalbėjo apie palaimintojo santykį su vaikais ir jaunais žmonėmis. Atkreipė klausytojų dėmesį į pal. Jurgio Matulaičio rūpestį našlaičiais ( Bielianuose, šalia įsteigto vienuolyno, įkūrė ir našlaičių namus). Kalbėtojas teigė, kad jautrumo, nepaprastos meilės šaltinis buvo vaikystėje. Todėl paragino tėvus daugiau laiko praleisti su savo vaikais, nepalikti jų su kompiuteriu, televizoriumi, nepalikti jų vienų. Kad vaikai geriau suprastų, kas yra Dievo meilė, turi turėti mylintį tėvą. Priminė palaimintojo mintį, kad auklėjimas tai ne tik proto lavinimas, bet dorumas ir vedimas į Dievą. Kreipėsi į tėvus ir krikšto tėvus ragindamas nepamiršti pasižadėjimo, duoto krikštijant vaikus, – savo gyvenimo pavyzdžiu rodyti, kaip reikia katalikiškai gyventi, akcentavo palaimintojo Jurgio Matulaičio mintį, kad gerumu galima daugiau laimėti, negu jėga. Po šv. Mišių tikintieji meldėsi į palaimintąjį Jurgį Matulaitį.

Po agapės , vykusios Marijonų vienuolyno kieme, bažnyčios šventoriuje būrėsi jaunimas,besiruošiąs į piligriminį žygį palaimintojo tėviškėn. Ypatingo pagyrimo nusipelnė jaunieji piligrimai iš Kalvarijos – jie pėsčiomis atėjo iki Marijampolės bazilikos ir prisijungė prie kitų parapijų jaunimo. Visus, išeinančius pėsčiomis į Lūginę, Marijampolės bazilikos šventoriuje palaimino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Lūginėje susirinko 120 piligrimų iš dešimties parapijų. Pal. Jurgio Matulaičio koplyčioje šv. Mišias, kuriose dalyvavo apie 200 tikinčiųjų, aukojo keturi kunigai, šv. Mišioms vadovavo kunigas Pawel Chudzik MIC. Po šv. Mišių dalyviai buvo pavaišinti kareiviška koše. Po vakarienės įvyko krikščioniškos grupės „Life time“ koncertas. Jaunimui skirta programa tęsis iki sekmadienio sumos šv. Mišių.

Aštuntoji diena (liepos 15 d.)

Tarsi atsiliepdami į 1913 m. palaimintojo Užrašuose esančius žodžius: „Surink mus ir suvesk mus vienybėn, kad garbintume Tavo šventą vardą,“ – pagrindinę atlaidų dieną į Marijampolės baziliką susirinko didelis būrys tikinčiųjų iš visos Lietuvos. Iškilmingas palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio 20-ties metų paskelbimo palaimintuoju minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Marijampolės bazilikoje. Į iškilmes atvyko daug garbingų svečių: apaštalinis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas, LVK pirmininkas Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, ryšių tarp Lenkijos ir Lietuvos Vyskupų Konferencijų tarybos pirmininkas iš Lenkijos pusės Elko vyskupas Jerzy Mazur SVD, Drohiczyno vyskupas Antoni Pacyfik Dydycz, O.F.M. Cap., Varmijos (Olsztyno) arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jacek Jezierski, kiti diginitoriai iš Lenkijos ir Lietuvos.

Šv. Mišioms vadovavo J. E. arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas. Visus susirinkusiuosius pasveikino J.E. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, taip pat buvo perskaitytas Marijonų vicegenerolo Mareko Szczepanek MIC sveikinimas. Į tikinčiuosius lietuviškai kreipėsi apaštalinis nuncijus arkivyskupas P. S. Zurbriggenas, sveikindamas Popiežiaus Benedikto XVI vardu, ir sakė, jog yra įpareigotas perduoti Popiežiaus palaiminimą kaip jo palankumo ir meilės ženklą mums.
Homiliją sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, atkreipdamas dėmesį į palaimintojo asmenybę, keldamas klausimą, kuo aktualus palaimintasis Lietuvai po dvidešimties metų. Kalbėtojas sakė, kad pal. Jurgis Matulaitis primena, kokių kunigų, vienuolių, vyskupų reikia Bažnyčiai. Atkreipė klausytojų dėmesį, jog palaimintajam kunigystė nebuvo profesija, bet pasišventimas tarnauti Dievui ir jo tautai ten, kur jis Bažnyčios buvo siunčiamas. Kalbėjo apie tai, kad palaimintasis žavi mus savo sugebėjimu rasti kalbą su visais žmonėmis, kad žodžiai Blogį nugalėk gerumu buvo įrašyti ne tik jo herbe, bet ir širdyje. Arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ sakė, kad palaimintasis buvo labai geras krikščionis, tvirtai stovėjęs ant žemės, bet neleidęs, kad žemė prikirptų jam sparnus. Homiliją baigė akcentuodamas, kad šiandien Lietuvai reikia šventumo, reikia pozityviai mąstančių ir dirbančių vyrų ir moterų. Šv. Mišios baigėsi palaiminimu, kurį Popiežiaus Benedikto XVI įgaliotas suteikė apaštalinis nuncijus arkivyskupas P. S. Zurbriggenas. Po šv. Mišių vyko Viešpaties pagerbimas Eucharistineje procesijoje ir susikaupimas prie palaimintojo Jurgio Matulaičio relikvijų bazilikoje.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC atlaidai baigėsi agape ir nuotaikingu Erikos ir Česlovo Kriščiūnų šeimos iš Kaišiadorių koncertu Marijonų vienuolyno kieme.

 

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt