2007 m. Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų kronika
 
 

2007 m. metų didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai prasidėjo liepos 1 d. kada nuo vidudienio į netoli Žemaičių Kalvarijos esantį Panų kalną iš visos Telšių vyskupijos ir iš kitų vyskupijų rinkosi Marijos legiono nariai. Čia jie turėjo susikaupimui skirtą laiką. Legionieriams konferenciją apie veiklą Bažnyčioje ir pačios Bažnyčios veiklą pasaulyje skaitė Plungės parapijos vikaras kun. Eduardas Steponavičius, o meditacijai tema „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją“ medžiagą susirinkusiesiems pateikė kan. teol. lic. A. Sabaliauskas. Po gražaus susikaupimo laiko ir bendros agapės 16 val. buvo aukojamos šv. Mišios, po kurių Marijos legiono nariai iš Plungės, Palangos Akmenės, Radviliškio ir kitų parapijų su savo vėliavomis pėsčiomis, maldingos procesijos būdu patraukė iš Panų kalno į Žemaičių Kalvarijos Šventovę, kur 19 val. iškilmingais Vakariniais mišparais prasidėjo didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje iškilmingiems mišparams vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, jose dalyvavo popiežiaus Benedikto XVI atstovas Lietuvoje apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Peter Stephan Zurbriggen, apaštalinio nuncijaus sekretorius mons. dr. Jean – Francois Lantheaume, Žemaičių Kalvarijos Bazilikos kapitulos kanauninkai ir gausus tikinčiųjų būrys. Vakarinius Mišparus giedojo Klaipėdos choralo studijos choralistai ir Žemaičių Kalvarijos Bazilikos sumos choras. Susirinkusiesiems į Atlaidų pradžią sveikinimo žodį tarė apaštalinis nuncijus, o homiliją pasakė Telšių vyskupijos ganytojas. Savo pamoksle vyskupas pristatė atlaidų programą ir kvietė visus kuo nuoširdžiau dalyvauti Atlaiduose ir melstis įvairiomis, atlaidų metu paskelbtomis, intencijomis. Po Mišparų aplink Baziliką buvo einama iškilminga Eucharistinė procesija.

Liepos 2 d. – pirmoji atlaidų diena – buvo skirta maldoms už žemdirbius ir ūkininkus. Ši diena buvo skirta Telšių dekanato tikintiesiems 10 val. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo ir pamokslą pasakė Telšių dekanato dekanas, Varnių klebonas kan. Jonas Petrauskas. Pagrindinių 12 val. šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis. Šv. Mišias taip pat aukojo popiežiaus Benedikto XVI atstovas Lietuvoje apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Peter Stephan Zurbriggen, apaštalinio nuncijaus sekretorius mons. dr. Jean – Francois Lantheaume, prel. dr. J. Šiurys ir nemažas būrys kunigų. Šv. Mišių pradžioje į gausiai susirinkusius tikinčiuosius kreipėsi apaštalinis nuncijus, kuris visus pasveikino popiežiaus Benedikto XVI vardu ir kvietė būti ištikimais Jėzui Kristui ir Jo Bažnyčiai, kaip ir mūsų protėviai. Nuncijus priminė, kad Marija, mūsų Motina, veda mus prie savo Sūnaus Jėzaus – per Mariją prie Jėzaus – ir kviečia sutikti tą, kuris apie save pasakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14, 6). Pamokslą šv. Mišių metu pasakė Kaišiadorių vyskupijos ganytojas. Sakydamas pamokslą vyskupas kalbėjo apie darnios krikščioniškos šeimos svarbą Bažnyčioje ir visuomenėje. Jis sakė, jog šalia pavyzdingų šeimų židinių dažnai pastebimos ir tos šeimos, kurias ženklina silpni santuokiniai ryšiai, aborto žaizdos, demografinė krizė, nesugebėjimas savo vaikams perduoti autentiškų vertybių arba remtis į Bažnyčią, gyvenimo mokytoją. „Kur Dievas tampa didis, ten žmogus nepasidaro mažas: ten didis tampa žmogus, o pasaulis šviesus“ – sakė pamokslininkas. Po iškilmingos Sumos vadovaujami vyskupų ir kunigų procesijos būdu tikintieji išėjo į Kalnus, kur giedodami giesmes ir maldas apmąstė Kristaus kančią ir jo begalinę meilę žmonėms.

Liepos 3 dieną tikintieji Žemaičių Kalvarijos šventovėje meldėsi už ligonius ir įvairias priklausomybes turinčius žmones. Ši diena buvo skirta Akmenės dekanato tikintiesiems, tad 10 val. šv. Mišių koncelebracijai vadovavo ir pamokslą pasakė Akmenės dekanato dekanas kan. E. Šulcas. Iškilmingoms pagrindinėms 12 val. šv. Mišioms vadovavo Vilniaus vyskupas augziliaras J. Tunaitis. Sakydamas pamokslą vyskupas kreipėsi į gausiai susirinkusius tikinčiuosius ir kvietė ligonius bei jais besirūpinančius pavesti Dievo meilei ir gailestingumui. Pamokslininkas sakė, jog kančia yra žmogaus gyvenimo ir istorijos dalis. Žmogui privalu išmokti ją priimti ir nugalėti. Labai sunku tai padaryti be Kristaus kryžiaus malonės. Liga ir mirtis, sujungta su Viešpaties kančia, tiesa, išlieka mūsų žemiškoje egzistencijoje, tačiau netenka savo neigiamos prasmės. Vyskupas, baigdamas savo pamokslą, kalbėjo, jog kryžiaus papėdėje tyliai kenčia ir Švenčiausioji Nekaltai pradėtoji Mergelė Marija. Ji ypatingu būdu dalyvauja savo Sūnaus kančiose ir, Jėzaus testamentu tapusi visos žmonijos Motina, yra pasirengusi užtarti kiekvieną jo išganymo reikaluose. Po iškilmingos Sumos sunkiai galintys vaikščioti, kartu su svečiu vyskupu ėjo Kryžiaus kelią Bazilikoje, o kiti dideliu būriu patraukė į Kryžiaus kelią, lankydami koplytėles ir giedodami giesmes.
Liepos 4 dieną kunigų ir ministrantų dieną į Žemaičių Kalvarijos Šventovę rinkosi Mažeikių dekanato tikintieji. 10 val. šv. Mišių koncelebrascijai vadovavo ir pamokslą pasakė Mažeikių dekanato dekanas, Mažeikių šv. Pranciškaus parapijos klebonas kan. Z. Degutis. Iškilmingai 12 val. Sumai vadovavo ir pamokslą pasakė Panevėžio vyskupas emeritas teol. lic. J. Preikšas. Gausiai susirinkusiems maldininkams vyskupas J. Preikšas kalbėjo apie kunigystės žemėje svarbą ir būtinumą siekiant išganymo. Kunigystė ne profesija, ne partija, bet pašaukimas. Dievo pašauktas ir pašventintas jaunuolis kunigu lieka iki pat mirties. Kristaus vėliavą ji privalo nešti iki paskutinio savo širdies dūžio. Kunigas gelbsti žmogų nuo baisios ir pavojingos tuštumos, kuri sieloje atsiranda nutolus nuo Dievo ir atsigręžus į stabus, kuriuos siūlo pasaulis. Kunigo misija kurti meilės civilizaciją. Šiai užduočiai atlikti jis pasitelkia Kristaus – vyriausiojo Kunigo paliktas priemones: aukoja šv. Mišių auką, skelbia Evangeliją, teikia sakramentų malones. Baigdamas pamokslą vyskupas visus kvietė nuoširdžiai melstis už pašaukimus į dvasinį luomą ir už šeimas, kuriose ir subręsta pašaukimai į kunigystę. Po iškilmingų šv. Mišių tikintieji, kartu su vyskupu, giedodami kalnus apmąstė Kristaus kančią ir jo begalinę meilę žmonėms.

Liepos 5 dieną buvo meldžiamasi už tikybos mokytojus ir katechetus. Tą dieną į Šventovę rinkosi Palangos dekanato tikintieji. 10 val. šv. Mišias aukojo ir jų metu pamokslą pasakė Palangos dekanato dekanas, Palangos parapijos klebonas kan. dr. A. Genutis. Tą dieną nuo ryto į Žemaičių Kalvarijos kultūros centrą rinkosi tikybos mokytojai ir katechetai iš visos vyskupijos. 10 val. jie čia turėjo konferenciją, kurią vedė Vilniaus arkikatedros bazilikos administratorius kun. teol. lic. R. Doveika. Konferencijoje dalyvavo ir sveikinimo žodį tikybos mokytojam tarė Telšių vyskupas J. Boruta SJ, Vilkaviškio vyskupas R. Norvila ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuviams katalikams prel. E. J. Putrimas. Po konferencijos visi rinkosi į Bazilika kur 12 val. buvo aukojamos iškilmingos pagrindinės šv. Mišios. Jų koncelebracijai vadovavo ir pamokslą pasakė Vilkaviškio vyskupas R. Norvila. Šv. Mišių metu giedojo Palangos, Kretingos ir Salantų parapijų chorai. Sakydamas pamokslą vyskupas priminė kaip yra svarbu bendruomenėse išgyventi tikėjimą ir būnat kartu bendrystėje su Dievu ir vieni su kitais būti „žemės druska“. Tikybos mokytojas yra įpareigojamas perteikti tikėjimo tiesas ir tikėjimo patirtį jaunajai kartai ir nors tai nėra lengva, tačiau tą pareigą reikia priimti džiugiai ir tai vykdyti uoliai. Visa tai atliekant yra būtina Dievo pagalba ir tikinčiųjų bendrystė. Po šv. Mišių vadovaujami vyskupo tikintieji išėjo į Kalnus, po kurių Bazilikoje susirinkusiems Telšių vyskupijos tikybos mokytojams ir katechetams vyskupas J. Boruta SJ įteikė kanoninius siuntimus. Po visų iškilmių tikybos mokytojai ir katechetai turėjo gražią popietę ir agapę Žemaičių Kalvarijos parapijos salėje.

Liepos 6 dieną tikintieji Šventovėje meldėsi už parapijas ir parapijines bendruomenes. Tas diena buvo skirta Tauragės dekanato tikintiesiems. Pagrindinėms 12 val. šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Panevėžio vyskupas J. Kauneckas. Gausiai susirinkusiems tikintiesiems vyskupas kalbėjo apie lietuvių tautą ir jos garbingą praeitį. Kadangi liepos 6-oji diena yra Mindaugo karūnavimo diena, vyskupas priminė, jog karaliaus Mindaugo laikais lietuviai buvo bendruomeniški ir turėjo visas tautai būdingas savybes. Jei ne Mindaugo mirtis Lietuvoje krikščioniškosios vertybės būtų suradusios atgarsį jau 13 a. Vyskupas kvietė tikinčiuosius būti tvirtais krikščionimis ir savo tautos, savo valstybės ir, žinoma, Bažnyčios patriotais. Kviesdamas maldai už Lietuvą ir už mūsų parapijas, Panevėžio ganytojas pabrėžė, jog norint išlikti mums būtina pirmiausiai atsiklaupti maldai. Atsiklaupti tam, kad pakiltume ir kovotume, o svarbiausia neprarastume vilties. Po šv. Mišių tikintieji, vadovaujami vyskupo išėjo į Kalnus, kur apmąstė Kristaus išganomąjį darbą.

Liepos 7 dieną buvo medžiamasi už medikus ir šeimos centrų darbuotojus. Pagrindinių 12 val. šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Prieš pagrindines šv. Mišias gausus tikinčiųjų būrys kartu su Telšių vyskupu ir susirinkusiais kunigais sutiko atvykusį kardinolą Bazilikoje sveikinimo kardinolui tarė Telšių vyskupas, o Plungės parapijos choras eminenciją pasveikino giedodamas giesmę „Sveikas, Ganytojau“. Šv. Mišių metu kardinolas sakydamas pamokslą susirinkusiems tikintiesiems priminė apie Bažnyčios misiją ir veiklą šioje žemėje. Kardinolas kalbėjo apie būtinybę gerai paruošti jaunavedžius šeimos gyvenimui, o šį darbą stengiasi atlikti šeimų centrų darbuotojai. Pamokslininkas priminė socialinės veiklos svarbą ir būtinybę Bažnyčioj. Jis priminė benamių ir beglobių vaikų situaciją mūsų visuomenėje, kalbėjo apie meilės būtinybę ir patirtį, kurios reikia, norint išugdyti pilnavertį visuomenės ir Bažnyčios narį. Tokią atsakomybę turi prisiimti krikščioniškos bendruomenės ir šeimos, mes tam jos yra pašauktos. Po šv. Mišių, nesiliaujant lietui, tikintieji, vadovaujami kardinolo ir Telšių vyskupo, Kalnus giedojo ir Kristaus kančią apmąstė Bazilikos viduje. Po Kalnų medikai rinkosi į Propedeutinio kurso patalpas, kur jie susirinkę pabendravo agapės metu.
Šios dienos vakaras buvo skirtas jaunimui. Į 19 val. šv. Mišias rinkosi jaunimas iš visos Telšių vyskupijos. Šv. Mišių, kurias aukojo Telšių vyskupijos jaunimo dvasios tėvai, koncelebracijai vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, kuris susirinkusiam jaunimui pasakė ir pamokslą. Po šv. Mišių jaunimas išėjo į Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią, kuriame pamokslus pasakė tėvas Adolfas Pudžemys OFM.

Liepos 8 diena buvo pagrindinė Didžiųjų atlaidų diena, vadinamoji Didžioji Kalvarija. Tą dieną buvo meldžiamasi už šeimas ir į šventovę rinkosi tikintieji iš Klaipėdos dekanato. Pagrindinių 12 val. šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ. Sakydamas pamokslą Kauno arkivyskupijos ganytojas sakė, jog šeimos instituciją šiandien gali išgelbėti tik Dievas, tik religine morale grindžiamas šeimos gyvenimas. Šeima kaip vertybė vis mažiau vertinama šių dienų visuomenėje, todėl ją reikia sustiprinti ir atgaivinti. Bažnyčia šiandien yra likusi beveik vienintelė institucija, kuri bando padėti šeimai. Šiandien, norint išgelbėti šeimą, akivaizdžiai reikalingas stebuklas, kurį gali padaryti tik Jėzus Kristus. Ganytojas kvietė nuoširdžiai melstis už šeimas, kad jos būtų prikeltos gyvenimui.

Nuo liepos 2 iki liepos 8 d. kiekvieną atlaidų dieną pagrindines 12 val. šv. Mišias iš Žemaičių Kalvarijos Šventovės tiesiogiai transliavo Marijos radijas.

Liepos 9 dieną į Šventovę rinkosi maldininkai iš Šilutės dekanato. Ši diena buvo skirta „Caritas“ ir katalikiškoms organizacijoms. Pagrindinių 12 val. šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Šiaulių vyskupas E. Bartulis. Pamokslo metu vyskupas kreipėsi į susirinkusius karitiečius, primindamas Evangelinį tekstą – ką padarėte vienam iš mažiausiųjų brolių – padarėte pačiam Kristui. Tikinis žmogus turi būti karitiečiais, nes gerų darbų darymas augina ir tobulina žmogų meilėje ir tikėjime. Parapijose būtina vykdyti meilės ir aukos darbus, nes visas kliūtis ir sunkumus galima įveikti pas žmones su meile ir gerais darbais, dalinant gerumą. Esame pašaukti kurti dangų ir Dievo karalystę žemėje. Reikia priartinti žmones prie Dievo ir dangaus, o tam reikia mūsų darbų ir maldų – baigdamas pamokslą sakė vyskupas. Jis kvietė melstis už „Caritas“ ir visus katalikiškų organizacijų narius, kad vykdydami artimo meilės darbus, jie liktų ištikimi savo pašaukimui. Po šv. Mišių pagrindinei procesijai į Kalnus vadovavo Šiaulių vyskupas, o po jos Žemaičių Kalvarijos prapijos salėje karitiečiai rinkosi agapei.

Liepos 10 diena buvo skirta išeiviams iš Lietuvos ir Skuodo dekanato tikintiesiems. Tą dieną iškilmingai Sumai vadovavo Telšių vyskupas emeritas Antanas Vaičius. Pamokslą pasakė Telšių vyskupo ordinaro sekretorius kan. bažn. t. lic. R. Saunorius. Jis kalbėjo apie išvykstančius iš Lietuvos žmones, kurie išvykę į užsienį ieško geresnio gyvenimo ir nutolsta nuo Dievo. Dievas jiems tampa nebereikalingas. Nutolimas nuo Dievo įvyksta todėl, kad žmonės užsienyje neįsijungia į katalikiškas bendruomenes, nesidomi ir nedalyvauja katalikų parapijų gyvenime. Kanauninkas kvietė visus nuoširdžiai melstis už išeivius iš Lietuvos, kad jie išlaikytų savo tautinę ir religinę tapatybę. Maldos vienybė testiprina visus lietuvius, išsibarsčiusius po visus žemynus. Pamokslininkas kvietė melstis, kad Kristus nebūtų svetimas mūsų širdyse, šeimose ir tėvynėje. Po šv. Mišių didelis maldininkų būrys patraukė į Kalnus, kur apmąstydami Kristaus kančią meldėsi tos dienos intencijomis.

Liepos 11 dieną Šventovėje buvo meldžiamasi už visas Lietuvos kunigų seminarijas ir vienuolijas. Tą dieną čia rinkosi tikintieji iš Šilalės dekanato. Pagrindinėms 12 val. šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Vilkaviškio vyskupas emeritas J. Žemaitis MIC. Kreipdamasis į tikinčiuosius jis priminė, jog Bažnyčią – mistinį Kristaus Kūną sudaro pakrikštyti tikintieji bei vyskupai, kunigai, vienuoliai ir vienuolės. Kunigystė ir vienuolystė yra pašaukimas, o ne profesija. Kunigas ir vienuolis pirmiausia turi būti susirūpinęs kitų žmonių išganymu ir tikėjimo gilinimu. Vyskupas priminė skaudžią sovietmečiu turėtą patirtį, kada buvo ribojamas klierikų skaičius, persekiojami tikintieji, trukdoma kunigams dirbti, o vienuolijos buvo griežtai draudžiamos. Nežiūrint visko Katalikų Bažnyčios veikla Lietuvoje nebuvo sužlugdyta, nes pogrindyje veikė vienuolijos ir kunigų seminarija. Vyskupas kvietė tikinčiuosius karštai melstis prašant pašaukimų į kunigystę ir vienuolystę, kad Lietuvoje nepritrūktų kunigų, tęsiančių Kristaus pradėtą darbą žemėje. Po šv. Mišių svečias vyskupas ir Telšių vyskupijos ganytojas vadovavo Kryžiaus kelią apmąstančiai tikinčiųjų procesija Bazilikos viduje.

Liepos 12 diena buvo skirta Žemaičių Kalvarijos parapijai. Tą dieną 10 val. šv. Mišiose Telšių vyskupas J. Boruta SJ dešimčiai jaunuolių suteikė sutvirtinimo sakramentą. Pamokslo metu ganytojas kalbėjo apie tikėjimo malonę ir Šv. Dvasios dovanų svarbą kataliko gyvenime šių dienų pasaulyje. Jis kalbėjo apie būtinybę švęsti sekmadienį, kasdieną melstis, praktikuoti sakramentus. Šios priemonės yra būtinos einant tikėjimo keliu ir siekiant šventumo. Ganytojas taip pat kalbėjo apie sutvirtinimo sakramento svarbą ir jo reikšmę kiekvienam katalikui.

12 val. pagrindinių šv. Mišių koncelebracijai vadovavo ir pamokslą pasakė Telšių vyskupijos ganytojas J. Boruta SJ. Pamokslo metu vyskupas kalbėjo apie šeimos institucijos svarbą šių dienų pasaulyje, jis tikintiesiems pristatė Bažnyčios mokymą apie šeimą. Ganytojas išsamiai kalbėjo apie santuokos sakramento svarbą tikinčio ir šeimą kuriančio žmogaus gyvenime. Gyvenantieji ne bažnytinėje santuokoje ir negalintys dėl tam tikrų priežasčių priimti santuokos sakramento vis dėlto gali gauti iš Viešpaties atsivertimo ir išganymo malonę, jeigu ištvermingai melsis, atgailaus ir mylės. Vyskupas priminė, jog visiems yra galimybė pasiekti išganymą, nes Dievo meilė yra skirta visiems, tik reikia pastangų, troškimo ir geros valios einant išganymo keliu ir artinantis prie malonių šaltinio – Viešpaties. Po šv. Mišių ir Kalnų Telšių vyskupas atsisveikindamas su maldininkais kvietė čia nuolat, ne tik per didžiuosius Atlaidus, atvykti į Žemaičių Kalvarijos Šventovę, kur mūsų visų laukia ir savo malones dalina Dievo Motina – Krikščioniškų šeimų Karalienė.

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt