Kristaus atsimainymo šventė – puiki proga prisiminti tuos, kurie patys atsimainė, kurių puoselėtos dorybės per šimtmečius išlaikė tą patį grožį. Atsimainymas, anot Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio, įvyko prieš kelis šimtus metų Žagarėje gyvenusios Barboros Umiastauskaitės gyvenime. Ji, augusi netikinčioje šeimoje, nusprendė pasirinkti vienuolės kelią. Barbora anksti neteko motinos, nuo tėvo ir pamotės patyrė daug skriaudų, mirė sulaukusi vos 20 metų, gindamasi nuo tėvo smurto. Šiame krašte tebeperduodamos legendos apie šios Dievo tarnaitės jautrumą, širdies gerumą. Žagariečiai Barborą vadino šventąja mergele ir per ilgus amžius po mirties neatsistebėjo jos teikiamomis malonėmis. 2005 metų rugsėjo 24-ąją Šiaulių katedroje buvo oficialiai pradėtas Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės beatifikacijos bylos procesas. Šiais metais, po Velykų Žagarės bei artimoms parapijoms buvo išdalintos jėzuito kun. Kazimiero Ambraso SJ sudarytos anketos. Atsiliepė žmonės, patys patyrę ar žinantis apie patirtas malones bei išgydymus. Beliko surinkti visą medžiagą.

Rugpjūčio šeštąją, Kristaus atsimainymo švente, Žagarėje prasidėjo mokslinė ekspedicija. Šeši mokslininkai, atstovaujantys devynias aukštąsias Lietuvos mokyklas bei Šiaulių vyskupo paskirti bažnyčios atstovai tris dienas rinks medžiagą Žagarės bei aplinkinėse parapijose. Žadama apsilankyti ir Latvijoje, galbūt benediktinių vienuolyne, į kurį buvo įstojusi Barbora Žagarietė. “Tai būtų paskutinis mūsų, mokslininkų, darbas, pristatyti žinias Vatikanui, kad byla toliau būtų tęsiama dėl palaimintosios įtvirtinimo”, - sakė ekspedicijai vadovaujantis prof. hab. Dr. Alfonsas Motuzas. Vatikanui patvirtinus medžiagą, planuojama rengti mokslines konferencijas.

Ekspedicijos pradžia kartu buvo ir Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės atminimo pagerbimas. Parapijiečiai ir svečiai susirinko prie naujosios Žagarės bažnyčios. Iš ten Šiaulių vyskupo vadovaujama iškilminga eisena pajudėjo link senosios bažnyčios, kur buvęs altorius, vadintas šv. Barboros vardu. Šventąsias Mišias ganytojas aukojo už visą parapiją. Pamoksle dienos Evangelija buvo siejama su Barboros Žagarietės puoselėtomis dorybėmis. Paminėtos pagrindinės šių dienų negerovės: karai, viešpataujantys kraštuose, kur vis dar besivadovaujama Senojo Įstatymo mokslu, konfliktai ir nenoras vienas kitam atleisti šeimose, kuriamos nesantuokinės šeimos, skaistumo dorybės paniekinimas. “Žvelgdami į Barborą Žagarietę ir suprasdami jos nepaprastą tvirtumą skaistumo dorybėje, turime kreiptis į ją ir prašyti užtarimo jaunimui, kad jaunimas vėl pradėtų vertinti tyrą širdį. Tik tyra širdis turi būti dovanojama santuokos sakramento metu jaunajai arba jaunajam”, - sakė Šiaulių ganytojas.
Po Šventųjų Mišių šventoriuje buvo pašventintas Barborai Žagarietei skirtas koplytstulpis. Joniškio meno mokyklos Žagarės filialo folklorinis ansamblis, vadovaujamas Irenos Stripinienės, giedojo liaudyje mėgstamas kantičkines giesmes apie šventąją Žagarės kankinę. Koplytstulpio pastatymu rūpinęsis Alfonsas Lažinskas išreiškė padėką visiems, prisidėjusiems prie šio monumento atsiradimo: Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui, Telšių vyskupui Jonui Borutai SJ, profesoriui Alfonsui Motuzai, Žagarės klebonui, seniūnei bei visai bendruomenei.

Aplankyta ir Barboros Žagarietės kripta. Čia kuklioje aplinkoje stovi stiklinis karstelis, kuriame ilsėjosi negendantis Dievo tarnaitės kūnas. Dabar karstelyje paguldytos tik baltos įkapės, nes pokario laikotarpiu palaikai dingo.
Žagarėje bei aplinkinėse parapijose jau seniai žmonės Barborą vadina šventąją. Ekspedicijos nariai tikisi, jog jų surinkti duomenys bus pakankami, kad palaimintosios vainiką šiai kankinei pripažinų Bažnyčia.

Inesė Ratnikaitė

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt