Tikinčiųjų forumas Saarbriukene
 
 

Kas du metai Vokietijoje vyksta Katalikų dienos, į kurias suplaukia šimtai tūkstančių vokiečių bei daugybė tikinčiųjų iš kitų šalių. Jų metu vyksta įvairūs masiniai renginiai, nevyriausybinių krikščioniškų organizacijų mugės, šv. Mišios po atviru dangumi. Šiais metais, gegužės 21-24 dienomis Saarbriukeno mieste Vokietijoje vyko Katalikų dienos ir Pasauliečių tikinčiųjų Forumas, į kurį buvo pakviestos ir trys atstovės iš Lietuvos: Jūratė Jazukevičiūtė ir Janina Kukauskienė (Lietuvos Caritas) bei Giedrė Aukščiūnienė (Kauno arkivyskupijos Šeimos centras). Į Tikinčiųjų Forumą susirinko per aštuoniasdešimt dalyvių iš įvairių Europos šalių. Austrija, Vokietija, Anglija, Belgija, Olandija, Švedija ir kitos Europos šalys, jų yra dvidešimt penkios, yra tikrieji forumo nariai. Jos moka nario mokestį, jungiasi į pasauliečių komitetus, palaiko ryšius su Europos Vyskupų Konferencija. Lietuva, kaip ir Latvija, Ukraina, Baltarusija ir kt. sovietų okupaciją išgyvenusios šalys, dalyvavo svečio teisėmis.

Tik atvykus į Saarbriukeno miestą, kuris yra Vokietijoje vakaruose visai prie Prancūzijos sienos, mus pasitiko pagyvenusių vokiečių inteligentų šeima. Mat buvo sumanymas dalyvius iš Rytų Europos šalių apgyvendinti šeimose. Turėjome progos iš arčiau pamatyti vokiečių gyvenimo sąlygas bei būdą. Nesiskundėme dėmesiu ir pagarba mums. Net jei ir grįždavome vėlyvą vakarą po ilgos darbo dienos, šeimininkai laukdavo mūsų jaukioje vakaro prieblandoje, pasiryžę išklausinėti apie praėjusią dieną, ką išgirdome, apie ką diskutavome. Nors jiems jau be kelių metų aštuoniasdešimt, tačiau stebino aktyvus gyvenimo būdas. Tris kartus per savaitę jie eina sportuoti ir plaukioti į baseiną. Kambaryje stovi pianinas ir sintezatorius. Pasirodo, ponia Trudi, toks šeimininkės vardas, didelė klasikinės muzikos gerbėja ir dar tebegrojanti pati. Kiekvieną rytą mus pasitikdavo Šopeno, Mocarto ar kito žymaus klasiko įrašai bei skoningai padengtas pusryčių stalas. Kalbėdavomės angliškai. Stebino, kad abu sutuoktiniai puikiai kalba dar ir prancūziškai. Tačiau didžiausią įspūdį paliko jų darnūs ir šilti tarpusavio santykiai, tarsi būtų susituokę tik vakar.

Tikinčiųjų Forumas, kaip ir Katalikų dienos, vyksta kas du metus. Šių metų Forumo tema: „Teisingumas Dievo akivaizdoje“. Forumo atidarymas vyko trumpai prisistatant kiekvienos šalies atstovams. Visus pasveikino Trier (Vokietija) vyskupijos vyskupas augsiliaras Robert Brahm bei kiti vietinės Bažnyčios atstovai. Vakare kiekviena šalis padengė stalą savo nacionaliniais valgiais, kuriuos ragaujant buvo bendraujama ir susipažįstama vieni su kitais.

Pagrindinis Forumo, vykusio keturias dienas, tikslas buvo dalinimasis ir keitimasis patirtimi apie tikinčiųjų padėtį įvairiose Europos šalyse, diskusijos apie socialinį teisingumą Dievo akivaizdoje, pasauliečių ir kunigų bei vyskupų tarpusavio santykius ir bendradarbiavimą. Forumo metu kalbėjo Bavarijos parlamento prezidentas, išsakęs didelį susirūpinimą socialine sistema Vokietijoje, kuri, jo nuomone, yra labai gerai išvystyta, bet tuo pat metu ir labai šalta. Jis pabrėžė demografinę problemą, stiprų gimstamumo mažėjimą, šeimos susilpnėjimą (dažniausiai vokiečių šeimos turi vieną ar nei vieno vaiko), didelę bedarbystės problemą. Vokietijos visuomenę jis suskirstė į tris dalis: vienas trečdalis laimėtojai - labai gerai gyvenantieji, antras trečdalis – žmonės, kurie laiko iškišę galvas iš vandens, ir trečia dalis - pralaimėtojai, bedarbiai, vadinamieji užribio žmonės. Kalbėtojo nuomone, pačiu fundamentaliausiu būdu mes esame priklausomi vieni nuo kitų, todėl būtina kurti socialinę ir dvasinę kultūrą, grįstą asmeniškumu, solidarumu ir subsidiarumu. Forumo pabaigoje Švedijos vyskupas William Kenney prabrėžė pasauliečių ir dvasiškių vienybės svarbą ir tai, kad juos jungia bendras tikslas vystyti ir palaikyti Bažnyčią Europoje.

Darbo grupėse metu išryškėjo skirtumai ir panašumai įvairiose Europos šalyse. Kai kuriose Europos šalyse, tokiose, kaip, pvz., Švedija, Bažnyčia vienija 80 procentų skirtingų tautybių katalikus. Todėl Bažnyčiai kyla iššūkis, kaip juos visus įtraukti ir suvienyti maldai bei dialogui bendruomenėje. Daugelyje Europos šalių didelis stygius pašaukimų, mažėja kunigų skaičius, užsidaro seminarijos. Susirūpinimą kelia ir tikėjimo klausimas, visuomenės sekuliarizacija. Vis daugiau europiečių gyvena ne pagal Evangeliją, bet pagal sau pritaikytas tikėjimo tiesas. Tačiau matėme ir daug gerų pavyzdžių, kaip kunigai dirba su jaunimu, įtraukdami jaunimą į bendruomenės gyvenimą, padėdami spręsti įvairias problemas. Pastebimas aktyvesnis tikinčiųjų įsitraukimas į parapijos gyvenimą, tarpusavio supratimas, solidarumas.

Forume išsakytos skirtingų šalių problemos, pasidalinimas geromis patirtimis parodė tikinčiųjų susirūpinimą ir norą atnaujinti bendruomeninį parapijos gyvenimą, pagerinti tarpusavio supratimą ir bendravimą tarp dvasiškių ir pasauliečių tikinčiųjų bei suaktyvinti tikėjimą Europoje.

Janina Kukauskienė

Lietuvos Caritas generalinio direktoriaus pavaduotoja

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt