Šiauliuose vyko Tarptautinė mokslinė konferencija apie dvasingumą ir ugdymą
 
 

2012 m. balandžio 27 d. Šiaulių universiteto bibliotekoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Dvasingumo raiškos tikrovė bendruomenės aplinkoje“. Organizatoriai - Šiaulių universiteto humanitarinio fakulteto Filosofijos ir antropologijos katedra drauge su Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus seminarija. Konferencija, nagrinėjanti krikščioniškojo bendruomeninio dvasingumo svarbą ugdyme, Šiaulių universitete organizuota pirmą kartą.

Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Šiaulių vyskupijos generalvikaras kun. Saulius Matulis, Telšių seminarijos rektorius kun. Viktoras Ačas ir svečias iš Italijos kun. Paolo Asolan. Po šv. Mišių susirinkta Šiaulių universiteto bibliotekoje. Atidarymo metu perduoti konferencijos globėjo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio žodžiai. Sveikinimo kalbas taip pat sakė Šiaulių universiteto rektorius prof. dr. Vidas Lauruška, Telšių seminarijos rektorius kun. Viktoras Ačas, Filosofijos ir antropologijos katedros vedėja doc. dr. Jūratė Mackevičiūtė. Konferencijos iniciatorius LEU profesorius dr, Jonas Kievišas pristatė tik prieš savaitę išleistą kolektyvinę monografiją „Ugdymo dvasingumas“.

Krikščioniškojo bendruomeninio dvasingumo klausimus nagrinėjo įvairių mokslų atstovai: edukologai, kultūrologai, istorikai, teologai, filosofai, etnologai, taip pat menininkai. Net šešis pranešimus skaitė pašvęstojo gyvenimo nariai: kunigai ir vienuolės. Viso perskaityta 17 pranešimų, dar su trejais – stendiniais pranešimais susipažinti buvo galima pertraukėlių metu.
Pirmąjį pranešimą „Antropologinis klausimas ir homo religiosus“ skaitė kunigas iš Italijos, popiežiškojo Laterano universiteto profesorius Paolo Asolan. Šalia šio, pirmojoje konferencijos dalyje vyravo bendrojo pobūdžio pranešimai, nagrinėjantys dvasinių vertybių raišką, sektinų pavyzdžių visuomenėje stoką, socialinę atsakomybę. Vėliau pereita prie konkretesnių klausimų. Aptartas šeimos, mokyklos, parapijų, religinių organizacijų, vienuolijų, bažnytinių judėjimų bendruomeniškumas, jo vieta bei indėlis visuotinio ugdymo dvasingumui. Pristatyti visumos, sistemiškumo klausimai akademinėje bendruomenėje. Iškeltas visuotinumą išaugusių ir bendruomenes buriančių asmenybių vaidmuo. Nagrinėtos meno formos, brandinančios asmenybes ir jų bendruomeniškumo jausmą. Simboliška, jog priešpaskutinis konferencijos pranešimas skirtas šermenų liaudiškojo pamaldumo raiškos formų paveldui. Tuo tarpu paskutiniame, aptariančiame Kryžių kalno muziką bendruomenės dvasingumo ugdyme, išaukštintas kryžius, per kurį yra atėjęs Prisikėlimas ir džiaugsmas. Prasidėjusi 10 val. konferencija tęsėsi iki pat 16 valandos, baigėsi diskusijomis bei apibendrinimu.

Šiauliuose vykusi konferencija buvo paskutinė – baigiamoji net 6 sekcijas skirtinguose miestuose jungusios konferencijos „Dvasingumo sklaida ugdymo realybėje“ dalis. Ši tęstinė tarptautinė mokslinė konferencija, organizuojama kas antri metai, yra jubiliejinė – penktoji. Prasidėjo 2004 m. Šiaulių universitete, kai pradėti nagrinėti aktualūs dvasingumo sklaidos meninėje ugdymo realybėje klausimai. 2006 m. prisijungė Vilniaus pedagoginis universitetas. Trečioji (2008 m.), be Vilniaus ir Šiaulių, vyko ir Kuršėnuose, susilaukė ir LR Seimo dėmesio. Padaugėjo temų, nagrinėjančių katalikiškojo dvasingumo klausimus. Į konferencijos darbą įsijungė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. 2010-aisiais pagrindiniu konferencijos organizatoriumi tapo Vilniaus pedagoginis universitetas, pagrindinis iniciatorius ir idėjos puoselėtojas – minėto universiteto profesorius dr. Jonas Kievišas. Praplėsta tema: dvasingumo sklaida ir raiška pradėta nagrinėti ne tik meninio, bet ir viso ugdymo realybėje. Konferencijos globa patikėta Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui. Į problematikos nagrinėjimą įsitraukė dar daugiau Lietuvos regionų: Širvintų, Rokiškio, Šakių, Utenos. Kuršėnuose vykusioje sekcijoje pirmą kartą pranešimą skaitė Apaštalinis nuncijus Baltijos kraštams arkivyskupas Luigi Bonazzi.

Šiais metais apaštalinis nuncijus pranešimą skaitė Lietuvos Edukologijos (buvusio Vilniaus pedagoginio) universiteto organizuotoje sekcijoje, nagrinėjusioje dvasingumą akademinėje bendruomenėje. Pirmoji šių metų konferencijos sekcija vyko Ukrainoje (Kijeve) B. Grinčenkos universitete. Vėliau Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje, Šakiuose - Lukšių V. Grybo gimnazijoje, Rokiškyje. Uždaromoji konferencijos sekcija organizuota Šiauliuose. Kiekvienoje gilintasi į savitą problematiką. Bendrai siekta apsvarstyti dvasingumo ugdymo ir ugdymo dvasingumo specifiką. Dvasingumo ugdymas dažnai priskiriamas tam tikroms atskiroms sritims: Bažnyčiai, dorinio ugdymo pamokoms, parapinei katechezei. Kitose srityse jis keičiamas moksliškumu ir vartotojiška kultūra. Konferencijos metu kelta idėja, kad, siekiant ugdyti asmenybes, svarbu, kad visas ugdymas, kaip toks, būtų dvasingas. Todėl dvasingumo ugdymo problematiką siūloma keisti ugdymo dvasingumu. Kitos nagrinėtos sritys: tikrovės dvasingumas ir dvasingumo tikrovė, jų raišką.

Inesė Ratnikaitė

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt