Šventasis popiežius Jonas Paulius II

Šv. popiežius Jonas Paulius II (biografija)
Apie Jono Pauliaus II pontifikatą
Jono Pauliaus II raštai lietuviškai
Jonas Paulius II ir Lietuva
Lietuvos vaikų laiškai Jonui Pauliui II (2000 m.)

Trumpa biografija

KAROLIS JÓZEFAS WOJTYŁA, nuo 1978 m. spalio mėnesio popiežius JONAS PAULIUS II, gimė 1920 m. gegužės 18 d. Vadovicuose, nedideliame mieste 50 kilometrų nuo Krokuvos. Jis buvo antras sūnus, gimęs Karoliui Wojtyłai ir Emilijai Kaczorowskai. Jo motina mirė 1929 m. Vyresnysis brolis Edmundas, gydytojas, mirė 1932 m., o jo tėvas, karininkas, – 1941 m.

Pirmąją Komuniją jis priėmė 9 metų, Sutvirtinimo sakramentą – 18. Baigęs Vadovicų Marcin Wadowita mokyklą, 1938 m. įstojo į Krokuvos Jogailos universitetą ir dramos mokyklą.

Okupavę Lenkiją naciai 1939 m. uždarė universitetą, ir jaunajam Karoliui, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui ir išvengti deportacijos į Vokietiją, teko dirbti karjere (1940–1944), vėliau Solvay chemijos gamykloje.

1942 m., pajutęs pašaukimą į kunigystę, jis ėmė studijuoti pogrindinėje Krokuvos seminarijoje, vadovaujamoje Krokuvos arkivyskupo kardinolo Adamo Stefano Sapiehos. Tuo pačiu metu jis buvo vienas iš pogrindinio „Rapsodijos teatro“ pradininkų.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, tęsė savo studijas Krokuvos didžiojoje seminarijoje ir Jogailos universiteto Teologijos fakultete. 1946 m. lapkričio 1 d. Krokuvoje jam buvo suteikti kunigo šventimai.

Netrukus kardinolas Sapieha išsiuntė jį į Romą, kur jis darbavosi vadovaujamas prancūzų dominikono Garrigou-Lagrange‘o. 1948 m. apgynė teologijos daktaro disertaciją apie tikėjimo sampratą šv. Kryžiaus Jono kūriniuose. Šiuo laikotarpiu per atostogas vykdė pastoracinę tarnybą tarp Prancūzijos, Belgijos ir Olandijos lenkų imigrantų.

1948 m. grįžo į Lenkiją, iki 1950 m. dirbo vikaru įvairiose Krokuvos parapijose ir universiteto studentų kapelionu, po to tęsė teologijos ir filosofijos studijas. 1953 m. apgynė tezę „Apie galimybės pagrįsti katalikų etiką etine Maxo Schelerio sistema įvertinimą“ Liublino katalikiškajame universitete. Vėliau tapo moralinės teologijos ir socialinės etikos profesoriumi Krokuvos didžiojoje seminarijoje ir Liublino Teologijos fakultete.

1958 m. liepos 4 d. popiežiaus Pijaus XII buvo paskirtas Krokuvos vyskupu augziliaru ir arkivyskupo Baziako 1958 m. rugsėjo 28 d. įšventintas vyskupu Krokuvos Vavelio katedroje.

1964 m. sausio 13 d. popiežiaus Pauliaus VI nominuotas Krokuvos arkivyskupu, 1967 m. birželio 26 d. – pakeltas kardinolu.

Kardinolas Karolis Wojtyła svariai prisidėjo prie Vatikano II Susirinkimo konstitucijos Gaudium et spes rengimo, dalyvavo visuose Vyskupų sinodo susirinkimuose.

Pradėjęs savo pontifikatą 1978 m. spalio 16 d. popiežius Jonas Paulius II atliko 104 pastoracinius vizitus už Italijos ribų ir 146 – Italijoje. Kaip Romos vyskupas aplankė 317 parapijų iš 333.

Tarp pagrindinių dokumentų yra 14 enciklikų, 15 apaštališkųjų paraginimų, 11 konstitucijų ir 45 apaštališkieji laiškai. Popiežius Jonas Paulius II taip pat publikavo 5 knygas: „Peržengti vilties slenkstį“ (1994 m. spalio mėn.); „Dovana ir slėpinys: mano kunigiškųjų šventimų 50 metinių proga“ (1996 m. lapkričio mėn.); „Romos triptikas – meditacijos“ (2003 m. kovo mėn.); „Kelkitės, eime!“ (2004 m. gegužės mėn.); „Atmintis ir tapatybė“ (2005 m. pavasaris).

Jonas Paulius II savo pontifikato laikotarpiu vadovavo 147 beatifikacijos (paskelbė palaimintaisiais 1338 asmenis) ir 51 kanonizacijos (paskelbė šventaisiais 482 asmenis) apeigai. Surengė 9 konsistorijas, kurių metu paskyrė 231 (+ 1 in pectore) kardinolą. Jis taip pat sušaukė šešis Kardinolų kolegijos visuotinius susirinkimus.

Nuo 1978 m. popiežius Jonas Paulius II vadovavo penkiolikai Vyskupų sinodų: šešiems paprastiesiems (1980, 1983, 1987, 1990, 1994, 2001), vienam nepaprastajam (1985) ir aštuoniems ypatingiesiems (1980, 1991, 1994, 1995, 1997, 1998 [2] ir 1999).

Nė vienas popiežius nėra susitikęs su tiek daug žmonių kaip Jonas Paulius II: daugiau negu 17 600 000 maldininkų dalyvavo trečiadieniais vykusiose bendrosiose audiencijose, kurių buvo surengta per 1160. Į šį skaičių neįeina visos kitos ypatingosios audiencijos ir religinės apeigos (daugiau negu 8 milijonai maldininkų vien per 2000 Didžiojo jubiliejaus metus), taip pat neįskaičiuoti milijonai tikinčiųjų, kuriuos jis sutiko per savo pastoracinius vizitus Italijoje ir visame pasaulyje. Neužmirština ir gausybė kitų valstybių aukščiausiųjų pareigūnų, su kuriais jis susitiko per 38 oficialiuosius vizitus ir 738 audiencijas bei susitikimus su valstybės galvomis, taip pat 246 audiencijas bei susitikimus su ministrais pirmininkais.