Šventieji padeda tikintiesiems siekti šventumo ir savo luomo tobulumo. Jų gyvenimas yra konkretus įrodymas, kad įmanoma gyventi Evangelija.

Popiežius PRANCIŠKUS

Šventojo Juozapo metų sielovadinės gairės

2021 m. kovo 15 d.

Brangūs tikėjimo broliai ir seserys,

2020 m. gruodžio 8 dieną, švenčiant Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę, popiežius Pranciškus paskelbė Šventojo Juozapo, Visuotinės Bažnyčios globėjo, metus. Jie truks iki šių metų gruodžio 8 dienos.

Paskelbdamas šiuos metus, Apaštališkajame laiške PATRIS CORDE Šventasis Tėvas atskleidė nuostabius šventojo Juozapo bruožus, jo uždavinį išganymo plane, jo ištikimybę vykdant Dievo valią. „Tėvo širdimi – taip Juozapas mylėjo Jėzų.“ Ir kaip pats popiežius sako, „Šio Apaštališkojo laiško tikslas yra ugdyti meilę šiam didžiam šventajam, kad būtume paskatinti melsti jo užtarimo, sekti jo dorybėmis ir jo uolumu“ (Patris corde, 7).

Šventojo Juozapo iškilmės dieną, kovo 19-ąją, taip pat pradėsime popiežiaus paskelbtus Šeimos metus, kurie kvies kiekvieną šeimą išgyventi laimės džiaugsmą, augti tikėjimu, branginti tarpusavio meilę ir vienybę, krikščioniškojo tikėjimo lobį perduoti savo vaikams.

Dėkodami Dievo Apvaizdai už šiuos Visuotinėje Bažnyčioje mūsų tikėjimo brolių ir seserų švenčiamus metus, kviečiame visus atverti savo širdis Viešpaties malonės veikimui. Kviečiame visus – šeimas, parapijas, bendruomenes, maldos grupių ir judėjimų narius, jaunimą ir garbaus amžiaus žmones – drauge jungtis į tikėjimo kelionę „pas Juozapą“.

Išganymo istorija – tai Dievo meilės planas išgelbėti žmogų. Šiame plane Juozapui buvo skirta labai svarbi užduotis – būti Švenčiausiosios Mergelės Marijos sužadėtiniu, Dievo Sūnaus Jėzaus globėju. Būdamas teisus ir visada pasirengęs vykdyti Dievo valią, jis turėjo drąsos parsivesti į savo namus sužadėtinę Mariją ir priimti Įstatymo numatytą Jėzaus tėvystę. Likdamas ištikimas šiai užduočiai, jis su meile rūpinosi Jėzumi, jį augino ir globojo, gelbėdamas jo gyvybę prisiėmė gyvenimo Egipte nepatogumus. Jėzui padėjo pažinti kasdienį paprasto žmogaus gyvenimą, padarė visa, kad būsimasis Mesijas augtų „išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse“ (Lk 2, 52).

Krikštu tapome Jėzaus mokiniais, jo įkurtos tikinčiųjų bendruomenės, Bažnyčios nariais. Jo malonė skatina atnaujinti gyvenimą tikėjimu, kad galėtume atlikti užduotį, kuriai mus siunčia Šventoji Dvasia. Jėzus yra tikroji pasaulio šviesa, mūsų Gelbėtojas ir tikrasis Dievas, pašaukęs mus liudyti ir skleisti Dangaus karalystę žemėje. Mums Dievo duotas žemiškasis gyvenimas įgauna tikrąją prasmę ir vertę tada, kai atsidavę Viešpačiui vykdome jo valią, kai išbandymų ir sunkumų akivaizdoje vadovaujamės Evangelija, kai Jėzaus pavyzdžiu mylime artimą, o savo aplinkoje drąsiai liudijame tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu. Gyvas ryšys su Jėzumi neleidžia niekada pamiršti galutinio gyvenimo tikslo – amžinojo gyvenimo Dieve.

Todėl siekdami kuo geriau atlikti mums Viešpaties skirtas užduotis, šiais metais kviečiame labiau šventąjį Juozapą pažinti, ugdyti jam meilę, iš jo mokytis vykdyti Dievo valią, melstis prašant užtarimo.

Siekdami šių tikslų, svarbiausią dėmesį skirkime maldai. Tai mūsų pokalbis su Viešpačiu, širdies pakėlimas į Dievą. Maldos dėka turėsime nuostabiausią meilės ryšį su juo, geriausiai suprasime jo valią, turėsime drąsos ir jėgų ją vykdyti. Malda, užtariant šventajam Juozapui, leis per mus ir mumyse galingai veikti pačiam Viešpačiui. Svarbu, kad mes patys tvirtai tikėtume maldos galia ir dažnai karštai melstumės. Dievu pasitikinčia malda apimkime vieni kitus, šeimas, Bažnyčią ir Tėvynę.

Visus tikinčiuosius, o ypač šeimas, raginame skirti tinkamą laiką vakaro maldai drauge. Malda ypač reikšminga laimei ir džiaugsmui, šeimos darnai ir vienybei, tikėjimo brandai, vaikų religiniam ugdymui. Malda drauge atveria mus malonės veikimui ir vieni kitiems, padeda vieniems kitus geriau suprasti ir priimti, labiau mylėti ir iš širdies atleisti. Suteikia šviesos ir jėgų, duoda drąsos ir apdovanoja kantrybe.

Sekmadienis yra Viešpaties Prisikėlimo, pergalės prieš nuodėmę ir mirtį diena, Kristaus šlovės ir mūsų velykinio džiaugsmo šventė. Dalyvaudami Eucharistijoje mes gyvai susitinkame Prisikėlusį Jėzų ir tampame jo žodžių ir gyvenimo dalininkais. Tegul sekmadienio, Eucharistijos ir Atgailos sakramentų šventimas tampa nuolatiniu ir gyvu poreikiu, teįtvirtina mumyse giliausią troškimą įsišaknyti Jėzuje.

Ugdant gyvo tikėjimo bendruomenę svarbu pasirūpinti, kad parapijoje reguliariai vyktų Švenčiausiojo Sakramento adoracija, būtų skiriamas reikiamas dėmesys Sutaikinimo sakramento šventimui.

Šventajame Rašte mums kalba pats Dievas, atskleisdamas savo valios planą. Skatiname visus kasdien skaityti ir melstis su Šventuoju Raštu, atvira širdimi klausytis ir klausyti Viešpaties, nes jis yra mūsų Kelias, Tiesa ir Gyvenimas, mūsų vienintelis Mokytojas.

Šalia Sakramentų ir Dievo žodžio, visais laikais buvo gyvos įvairios tikinčiųjų pamėgtos, tradicija tapusios maldingumo formos ir liaudies pamaldumo praktikos. Kryžiaus kelias (Kãlnai), rožinis, relikvijų gerbimas, procesijos, piligriminės kelionės, Advento ir Gavėnios maldingumo praktikos, įvairios pamaldos ir t.t. Skatiname visa tai palaikyti ir puoselėti. Norime paraginti taip pat praktikuoti eucharistinį Devynių pirmųjų mėnesių penktadienių pamaldumą, Gegužines ir Birželines pamaldas, spalio mėnesio Rožinio maldą. 

Dievo žodžiu mums kalbantis Viešpats moko kalbėtis tarpusavyje šeimoje. Su meile ir pagarba vieni kitus priimti, įsiklausyti, išgirsti, suprasti. Evangelijos dvasia telydi vyro ir žmonos pokalbius. Abu – tėtis ir mama – tesuranda laiko dažnai pasikalbėti su vaikais apie tai, kas jiems rūpi, tepasidalina savo gyvenimo ir tikėjimo patirtimis.

Kasdieniai, paprasti darbai, pasitarnavimas artimui, karitatyvinė veikla, įsipareigojimas parapijos bendruomenėje, tiesioginės pareigos, rūpinimasis bendruoju gėriu, socialiniu teisingumu, Dievo kūrinija, atsakomybė už Bažnyčios ir Tėvynės ateitį – tai neatsiejama krikščioniškojo įsipareigojimo dalis. Tai šventumo kelias, grindžiamas malda, Kristaus kryžiaus galia, Dievo malone vedantis į Prisikėlimo pergalę.

Švenčiant Šventojo Juozapo metus, kviečiame įsigilinti į popiežiaus Apaštališkąjį laišką PATRIS CORDE, sau taikyti biblines ir teologines įžvalgas ir iš šventojo Juozapo mokytis tikrai krikščioniškai gyventi.

Išskirtinį dėmesį šiame Laiške popiežius skiria šventojo Juozapo tėvystei. Ypač kviečiame visus vyrus šio dokumento šviesoje tikėjimo žvilgsniu pamatyti savo gyvenimą ir pašaukimą, tėvystę, santykius šeimoje, religinį gyvenimą, maldos ir sakramentų praktiką. Tuo pačiu būdu pažvelgti į darbą, santykius su bendradarbiais, materialines vertybes. Parapijų bendruomenėse svarbu tinkamą dėmesį skirti vyrų sielovadai.

Maldingumas šventajam Juozapui Bažnyčioje turi gilias tradicijas. Šalia iškilmingai švenčiamų jo garbei skirtų liturginių švenčių, raginame ypač trečiadieniais malda kreiptis į šventąjį Juozapą, kalbėti jo garbei skirtą litaniją, įvairias maldas, kiekvieną vakarą melstis „Į tave, palaimintasis Juozapai“ malda, atnaujinti kitas pamaldumo praktikas. Rekomenduojame kiekvieno mėnesio 19 dieną, pirmąjį mėnesio trečiadienį ar kurią nors kitą dieną atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes švęsti parapijoje Šventojo Juozapo dieną.

Popiežius Pranciškus Šventojo Juozapo metais suteikė Visuotinius atlaidus. Drąsiname visus naujai atrasti šį nuostabų Bažnyčios lobyną! Kiekvienas tikintysis, įprastinėmis sąlygomis, atlaidus gali pelnyti sau ar užtarimo būdu skirti mirusiesiems. Atlaidai, gaunami per Bažnyčią, atveria krikščioniui Kristaus ir šventųjų nuopelnų lobį, kad iš gailestingojo Tėvo jis gautų laikinųjų bausmių už savo nuodėmes atleidimą. Bažnyčia tuo nori ne tik pagelbėti šiam krikščioniui, bet ir paskatinti jį daryti maldingumo, atgailos ir meilės darbus (plg. Katalikų Bažnyčios katekizmas, 1471, 1478).

Šventojo Juozapo šventumo pavyzdys tepamoko mus labiau mylėti Bažnyčią. Ji mūsų Motina. Meilė jai labai konkreti. Tai gyvenimas Evangelija, sekimas Jėzumi. Meilės Bažnyčiai mus geriausiai moko šventieji – kaip dėl jos dirbti ir vargti, kentėti ir džiaugtis, kaip su meile prisiliesti prie jos žaizdų. Tokios meilės mus moko šv. Atanazas ir šv. Pranciškus Asyžietis, šv. Kotryna Sienietė ir šv. Teresė Avilietė, pal. Jurgis Matulaitis ir pal. Teofilius Matulionis.

Šventojo Juozapo metus švęskime džiugiai ir kūrybingai! Parapijų bendruomenėse ypač tikimės kunigų, šeimų, jaunų žmonių, katechetų, maldos grupių narių aktyvumo. Drąsiai dalinkimės iniciatyvomis, gerąja patirtimi, pasiūlymais tarpusavyje, parapijų internetinėse svetainėse, katalikiškoje spaudoje, Marijos radijo laidose, socialiniuose tinkluose.

Internetinės svetainės katalikai.lt Šventojo  Juozapo metams skirtuose puslapiuose rasite įvairios medžiagos tikėjimo kelionei „pas Juozapą“. Ši medžiaga bus nuolat papildoma ir atnaujinama.

Drauge su popiežiumi Pranciškumi skelbkime, kad „šventieji padeda tikintiesiems siekti šventumo ir savo luomo tobulumo. Jų gyvenimas yra konkretus įrodymas, kad įmanoma gyventi Evangelija“ (Patris corde, 7).

 Visiems linkime tvirtai pasitikėti Viešpačiu ir džiugiai švęsti  Šventojo Juozapo metus! Šventasis Juozapai, melskis už mus!

Vyskupas Jonas IVANAUSKAS
LVK Šv. Juozapo metų darbo grupės vadovas