---

Esame popiežiaus Pranciškaus paskelbtų Šventojo Juozapo metų kelyje. Šių metų tikslas – kad kiekvienas tikintysis, sekdamas šio šventojo pavyzdžiu, galėtų kasdien stiprinti savo tikėjimą, idant pilnai įvykdytų Dievo valią. Pagerbiant ir naujai apmąstant šventojo Juozapo asmenį, jo vietą ir misiją Išganymo istorijoje, žvelgiant į jį supančią aplinką, šiam šventajam patikėtas tarnystes bei patirtus iššūkius, kyla būtinybė dar kartą apmąstyti vyro asmens atsiskleidimą istorijos vingiuose ir šiandienos pasaulio tikrovėje keliaujančios Dievo tautos sąmonėje.

Mūsų krašto ganytojai pakvietė visus Lietuvos vyrus katalikus šių metų kovo 24 dieną, trečiadienį, pasninkauti ir melstis.

Esame kviečiami skirti laiko ateiti Dievo akivaizdon ir atidengti savo šiandienos patirčių, kasdienybės, sampratų, o galbūt ir neteisingų įžvalgų, poreikių bei lūkesčių tikrovę. Kiekvienam katalikui vyrui ypač svarbu savo dvasinį maldos gyvenimą drąsiai paliudyti ir patirti namuose. Besimeldžiantis vyras savo vaikui yra tikras vyriškumo, rūpestingumo patikėtais žmonėmis bei atsakingumo vykdant Dievo valią kasdienybėje paveikslas.

Kviečiame visų parapinių bendruomenių vyrus minėtą pasninko dieną peržengti bažnyčios slenkstį ir švęsti Sutaikinimo sakramentą, dalyvauti šv. Mišių aukoje, priimti Eucharistiją, būti regimu parapijos bendruomenės nariu. Būti maldos vyru už savo šeimą.

Ši išskirtinai vyrų pasninko diena tampa proga, remiantis į šventojo Juozapo asmens gelmę, mąstyti ir gyvenimu paliudyti Dievo kūrinio žmogaus – vyro tikrovę, kuri yra atvira esančiam šalia, patikima ir saugi, atsakinga ir kūrybinga, darbšti ir įžvalgi. Mylinti ir gebanti puoselėti ateitį. Žmogiška, jautri ir gili, nes remiasi į Tiesos pamatą – mūsų Viešpatį Jėzų Kristų – Mylinčio Tėvo Veidą žemėje ir užgrūdinta šventojo Juozapo asmens pavyzdžio bei atvirumo Dievo veikimui.

Tenka pripažinti, kad labai dažnai vyro asmens sampratai, jo vietai šeimos ar darbo aplinkos, visuomenės, valstybės gyvenime įtaką daro tam tikra kintanti laikmečio dvasia bei požiūris, kuomet visa tai neretai įneša sumaištį, o kartais tampa ir laikinumo bei vienadienių madų, kintančių vaidmenų formacijos principų paliekamomis giliomis žaizdomis vyro asmens paveiksle. Šiandienos pasaulis vyro asmenyje neretai mato agresorių, valdžios ir galios despotą, neatsakingą šeimos tėvą: bejausmį pradėtos gyvybės akivaizdoje, bailų, smurtaujantį ir vengiantį atsakomybės, nerūpestingą vaikų atžvilgiu. Kartais neteisėti arba iškreipti visuomenės lūkesčiai vyrams tampa paskata patekti ir į įvairias degradavimo pinkles – alkoholį, narkotikus, azartinius žaidimus. Šios priežastys aiškiai matomos skaudžių savižudybių, įvairių priklausomybių, trumpesnio gyvenimo tarpsnio statistikoje.

Šventojo Juozapo asmuo moko mus mylėti Dievą, mūsų Tėvą, ištikimai melstis, įsiklausyti į Jo valią ir ją klusniai vykdyti. Evangelija šventąjį Juozapą vadina teisiu žmogumi. Jis, savo širdyje saugojęs Dievo slėpinius, mus skatina iš naujo atrasti tylos vertę, maldos galią, išmintingai ir lojaliai vykdyti savo pareigas. Teisumo dorybė, kurios pavyzdį duoda šventasis Juozapas, kiekvieną skatina paklusti Dievo įstatymui, kuris yra gailestingumo įstatymas. Šio didžio šventojo pavyzdys mus padrąsina saugoti Dievo įstatymą, esantį giliai įrėžtą žmoguje – Dekalogo įstatymą ir Kalno pamokslo mokymą.

Visiems tampa evangelizacine užduotimi kviesti ir drąsinti vyrus gyventi aktyvų maldos gyvenimą namų aplinkoje, būti visuomet regimiems parapiniame ir bažnyčioje švenčiamos liturgijos gyvenime, reguliariai švęsti Sutaikinimo sakramentą, būti vienybėje su Dangiškuoju Tėvu Eucharistijos slėpinyje. Šiandienos pasauliui taip reikia maldos vyrų, gilų dvasinį gyvenimą gyvenančių vyrų, tyloje apmąstančių jiems patikėtas veiklas ir užduotis, aktyvių ir sąmoningų Bažnyčios narių.

Melskime kartu šventojo Juozapo globos ir užtarimo mūsų šeimoms ir Tėvynei.