Tikėjimo metų Lietuvoje kronika

Spalio 11 d. visame katalikų pasaulyje pradėti Tikėjimo metai. Šią dieną Mišias aukojo ne tik Šventasis Tėvas Romoje, bet ir vietinių Bažnyčių ganytojai savo katedrose. Tikėjimo metų atidarymas buvo švenčiamas ir visose Lietuvos vyskupijose.

Vilniaus arkikatedroje šv. Mišiomis kartu su arkivyskupijos ganytoju kardinolu Audriu Juozu Bačkiu ir arkivyskupijos kunigais Tikėjimo metų iškilmingą minėjimą pradėjo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi.

Šv. Mišių homilijoje nuncijus ragino šiais Tikėjimo metais kreipti širdis į nukryžiuotąjį Jėzų. „Turime melsti tikėjimo ir gyventi šventųjų bendrystėje, – sakė nuncijus, – ypač tų, kurie suspindėjo Lietuvos istorijos danguje. Tik tikėjimo dėka galima surasti ramybę su Dievu.“ Nuncijus atkreipė dėmesį, kad šių dienų pasaulyje žmonės suprato tikėjimo vertę, nes pamatė, kokios pasekmės, kai žmogus pamiršta Dievą, kai egoizmas iškeliamas aukščiau už Dievą, kai rūpinamasi labiau turėti nei būti. Tad šiais Tikėjimo metais esame raginami net ir sunkiais momentais neprarasti vilties horizonto, atrasti tikėjimo kelionę ir pereiti per tikėjimo vartus.

Kauno arkivyskupijos bendruomenė drauge su viso pasaulio, aplinkinių kraštų bei Lietuvos katalikais, šią iškilmę švenčiančiais savo vyskupijų katedrose, Šventojo Tėvo Benedikto XVI paskelbtus Tikėjimo metus pradėjo Kauno arkikatedroje bazilikoje iškilminga Eucharistija.

Rudeniškai vaiskią spalio 11-ąją vienuoliktą valandą pro didžiąsias šventovės duris prie didžiojo altoriaus arkikatedroje atėjo gausi, per aštuoniasdešimties arkivyskupijoje, jos parapijose, institucijose tarnaujančių kunigų, taip pat Kauno kunigų seminarijos klierikų procesija, kuriai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Arkikatedroje, kad ir paprastą savaitės dieną, buvo gausu tikinčiųjų, daug jaunų žmonių, seserų vienuolių, bažnytinių institucijų, organizacijų darbuotojų.

„Šiose šv. Mišiose dėkosime Dievui už tikėjimo dovaną“, – sakė arkiv. S. Tamkevičius, sveikindamas koncelebruojančius brolius kunigus, taip pat seseris vienuoles, visus tikinčiuosius, susirinkusius Eucharistijos šventimu pradėti Tikėjimo metų. Visa susirinkusi bendruomenė buvo paraginta melsti Viešpatį malonės, kad Tikėjimo metais visų – ir vyskupų, ir kunigų, ir pašvęstojo gyvenimo narių, ir kiekvieno tikinčiojo – tikėjimas būtų atnaujintas, kad kiekvieno tikėjimo kelionėje būtų žengtas žingsnis į priekį.

„Lygiai prieš 50 metų darbą pradėjo Vatikano II Susirinkimas, kurio laukė visas katalikiškas pasaulis – laukė Šventosios Dvasios dvelksmo ir Bažnyčios atnaujinimo“, – sakė vėliau homilijoje arkivyskupas, savo mintimis sugrąžindamas į tą metą, kai Bažnyčia Lietuvoje, už geležinės uždangos, gaudavo apie šį ypač svarbų Bažnyčios Susirinkimą labai mažai informacijos, o jame dalyvavę negausūs mūsų atstovai, geriausiu atveju, parveždavo iš Romos tik nematytų Lietuvoje gražių rožinių. Tačiau, pasak ganytojo, kaip neįmanoma užtvenkti upės bėgimo, taip nesustabdoma buvo Susirinkimo dvasia – ją pradėjome justi Dievo žodžio liturgijoje ėmus vartoti lietuvių kalbą, vėliau Lietuvoje pasirodė ir Vatikano II Susirinkimo dokumentai.

Homilijoje atkreiptas dėmesys, jog Tikėjimo metai, kuriais, beje, minimas ir Katalikų Bažnyčios katekizmo išleidimo dvidešimtmetis, labiausiai skirti kiekvieno tikinčiojo dvasinei pažangai, tikėjimo augimui. Tikėjimas, tarsi garstyčios grūdelis pasėtas per Krikštą, yra Dievo dovana, bet jis neauga savaime, tam reikia ir žmogaus pastangų. „Tikėjimas gali gimti ir augti tik nuolankioje širdyje“, – sakė ganytojas, primindamas, jog tikėjimą sunkiausia priimti išpuikusiems, į savo neklystamumą įtikėjusiems žmonėms, klusnumo tikėjimo skelbimui ypač stokoja šiandienos pasaulis.

Tikėjimo metai, pasak arkivyskupo, skirti visiems Bažnyčioje – ir ganytojams, ir vienuoliams, ir aktyviems Bažnyčios darbuotojams, ir visiems katalikams pasauliečiams, ir ne tik evangelizacijai, ne tik „pagonių kiemui“. Visų dvasiniam augimui reikia ir Šventojo Rašto, Vatikano II Susirinkimo, Katalikų Bažnyčios katekizmo studijų, o labiausiai – draugystės su Viešpačiu. „Ji pasiekiama per nuoširdžią kasdienę maldą, neretai praktikuojamą Sutaikinimo sakramentą, o ypač dažną ir vaisingą Eucharistijos šventimą. Malda paremkime vieni kitus, kad Tikėjimo metais mūsų gyvenime labiau nušvistų Jėzaus Veidas“, – ragino homiliją užbaigdamas arkivyskupas S. Tamkevičius. Spalio 11 d. prieš šv. Mišias Telšių vyskupijos kurijoje vykusiame dekanų posėdyje, kuriam vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, svarstyta Tikėjimo metų šventimo Telšių vyskupijoje programa.

12 val. Telšių katedroje iškilmingose šv. Mišiose dalyvavo daugiau nei 100 kunigų, kartu meldėsi Telšių kunigų seminarijos klierikai, gausus tikinčiųjų būrys. Šv. Mišioms, kurias taip pat koncelebravo Telšių vyskupo J. Borutos SJ pagalbininkas vysk. Linas Vodopjanovas OFM, vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Šv. Mišių pradžioje sveikindamas visus susirinkusiuosius ganytojas pasidžiaugė Tikėjimo metų programa bei popiežiaus Benedikto XVI ištaromis apie prasidedančius Tikėjimo metus. Vysk. J. Boruta SJ pabrėžė evangelizavimo svarbą šių dienų pasaulyje ir priminė, jog Tikėjimo metai sutampa su Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejumi, kuriam Telšių vyskupija jau dabar intensyviai rengiasi.

Per pamokslą Telšių vyskupo pagalbininkas vysk. L. Vodopjanovas OFM kalbėjo apie Bažnyčios prigimtį, bendruomeniškumo svarbą ir tikėjimo liudijimo būtinybę. Tikėjimo metai – laikas, kurį būtina kuo geriau išnaudoti skelbiant Gerąją Naujieną šių dienų pasaulyje.

Po šv. Mišių 68-ojo gimtadienio proga Telšių vyskupą J. Borutą SJ kunigų vardu sveikino Šilalės dekanato dekanas, Šilalės klebonas kan. Algis Genutis, Telšių miesto meras Vytautas Kleiva, LR Seimo narys Valentinas Bukauskas, Telšių kunigų seminarijos klierikai, visuomenės veikėjai. Po sveikinimų Telšių vyskupas J. Boruta SJ visiems padėkojo ir pakvietė Tikėjimo metų pradžią švęsti spalio 14 d., kai ta proga visose Telšių vyskupijos bažnyčiose bei viešose koplyčiose bus laikomos šv. Mišios.

Tikėjimo metai iškilmingai pradėti Vilkaviškio katedroje 18 val. šv. Mišiomis, kurioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, drauge koncelebravo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, vyskupijos dekanatų dekanai, vicedekanai, kanauninkų kapitula bei gausus būrys vyskupijos kunigų. Drauge su Vilkaviškio parapijos tikinčiaisiais drauge meldėsi vyskupijos katalikiškųjų institucijų vadovai bei bendradarbiai, seserys vienuolės, kiti katalikai pasauliečiai. Prieš šv. Mišias giedota Palaimintojo Jurgio Matulaičio litanija priminė, kad baigiasi palaimintajam skirti metai ir atsiveria Tikėjimo metų vartai.

Šv. Mišių įžangoje vyskupas R. Norvila pasidžiaugė visais šventosios liturgijos dalyviais ir priminė, jog Tikėjimo metai skirti autentiškam ryšiui su Dievu atnaujinti. Tuomet himno žodžiais buvo kreipiamasi į Šventąją Dvasią. Po himno giedoti keturi maldavimai prašant Viešpatį, kad vyskupijos tikintieji sugebėtų pasisemti lobių iš Tikėjimo metų lobyno, kad Dievas taptų artimas ir padėtų sustiprinti visų tikėjimą.

Sakydamas homiliją, vysk. R. Norvila citavo pal. Jurgio Matulaičio dienoraščio ištrauką, kurioje palaimintasis dėkoja Dievui už tikėjimo malonę ir pabrėžia, jog be tikėjimo nieko brangesnio neturįs. Ganytojas kvietė pasibaigus Pal. J. Matulaičiui skirtiems metams nepamiršti šio didžio žmogaus, bet, su juo labiau susipažinus, pasinaudoti palaimintojo užtarimo malda. Ganytojas taip pat pacitavo keletą popiežiaus Benedikto XVI minčių iš laiško, kuriuo Šventasis Tėvas paskelbė Tikėjimo metus, akcentuodamas asmeninio ir bendruomeninio tikėjimo stiprinimą. Vyskupas kvietė visus burtis į įvairias iniciatyvas, kurios padėtų išgyventi glaudesnį ryšį su Dievu ir Bažnyčia, kvietė nuolat žvelgti į Viešpatį, klausant maloningų Jėzaus žodžių.

Prieš palaiminimą vyskupijos ganytojas pašventino žvakes, kurias uždegtas prieš altorių laikė visų septynių vyskupijos dekanatų atstovai. Tokias pačias vyskupo pašventintas žvakes gavo vyskupijos kiekvienos parapijos bažnyčia, kad sekmadienį uždegtos jos simbolizuotų tikrąją mūsų šviesą – Jėzų Kristų. Iškilminga Tikėjimo metų pradžios liturgija užbaigta ganytojų palaiminimu ir kvietimu nešti Evangeliją į visą vyskupiją ir kad ši žinia paliestų visus žmones.

Tikėjimo metai Šiaulių vyskupijoje pradėti vienuoliktos valandos šv. Mišiomis. Nors ir darbo dieną, Šiaulių katedra buvo beveik pilna. Šv. Mišias iškilmingai aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis kartu su visais vyskupijos kunigais. Iškilmėse dalyvavo Seimo nariai, Šiaulių meras, savivaldybės atstovai. Po iškilmingų šv. Mišių, trukusių beveik pusantros valandos, visi rinkosi naujojoje vyskupijos Pastoracijos centro salėje. Susirinkusiuosius pasveikino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas. Tikėjimo metus švęsti bičiuliškai, kreipiantis vieniems į kitus „broli“, „sese“, kvietė bardas Arūnas Raudonius. Jis dalijosi tikėjimo įžvalgomis, atliko giesmes pritardamas gitara. Įsigilinti į tikėjimo svarbą, suvokti jo esmę ir malonę padėjo ir Maria Amatos Calo filmas apie Chiarą Luce Badano: „Nuostabus planas“.

Panevėžio katedroje pradedant Tikėjimo metus dvyliktą valandą aukotoms šv. Mišioms vadovavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Drauge meldėsi 40 kunigų ir gausiai susirinkę tikintieji. Giedojo Panevėžio katedros choras. Pamokslą vyskupas pradėjo klausimu, kodėl Šventasis Tėvas nutarė paskelbti Tikėjimo metus, per kuriuos stengsimės kuo daugiau atsiverti tikėjimui, labiau gilintis į Šv. Raštą, Katekizmą, Vatikano nutarimus. Ypač šiandien popiežius pabrėžia ne ekonominę, o moralinę krizę. Su tikėjimo žlugimu žlunga moralė, žlunga žmoniškumas. Pasak ganytojo, žmonės praranda tikėjimą, nes griaunami visi autoritetai, nebelieka nieko šventa. Tada kyla klausimas, ar reikia kryžių, šventų paveikslų... „Ko labiausiai reikia Bažnyčiai, mums, kad skleistume tikėjimo dvasią, žmoniškumą? Visų pirma reikia maldos. Tik malda, adoracija, rožinis padės ištverti. Marijai turime pavesti gelbėti tikėjimą“, – sakė ganytojas.

Lietuvos kariuomenės Ordinariato bendruomenė rinkosi į Ordinariato Šv. Ignoto bažnyčią Vilniuje, kad drauge su kariuomenės ordinaru vyskupu Gintaru Grušu, kariuomenės vyriausiuoju kapelionu plk. ltn. Rimu Venckumi, Ordinariato kancleriu kpt. Jonu Tamošiūnu, karo kapelionais iškilmingai pradėtų Tikėjimo metus. Šventoje Mišių aukoje, kuri prasidėjo 11 val., dalyvavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius, kariuomenės pajėgų vadai, kariūnai, kariai, civiliai, dirbantys įvairiuose kariuomenės padaliniuose, bei jų šeimų nariai.

Vyskupas, tarnaujančius kariuomenėje ir krašto apsaugos sistemoje, ragino nepraleisti ypatingos progos maldoje prašyti tikėjimo dovanos ir atnaujinti asmeninės maldos, šeimos, bendruomenės maldos patirtis. Atkreipė dėmesį, kad tikintis katalikas turi daug panašių savybių, būdingų geram kariui: „tikintysis, kaip ir karys, negali būti drungnas, bet turi būti budrus ir visada pasirengęs veikti, turi pažinti savo ginkluotę, žinoti savo užduotį ir turi būti pasirengęs ją vykdyti“. Šv. Mišių pabaigoje vysk. G. Grušas kvietė visus susirinkusius karius ir civilius bendruomenės narius gerai pasirengti ir išlaikyti Tikėjimo normatyvus, kad taptumėme geresniais žmonėmis, tikėjimo liudytojais, Lietuvos ir Kristaus kariais.